Gamta diktuoja sąlygas: ūkininkai ieško naujų sprendimų

Užklupo išbandymai

Prieš du dešimtmečius Ignalinos r. ūkininko kelią pasirinkęs J. Mikštas nuo pat pradžių žinojo, kad ši veikla reikalaus atsakomybės ir drąsių, inovatyvių sprendimų. Tam tvirtą pagrindą suteikė sukauptos žinios ir patirtis. Agronomijos mokslus ūkininkas krimto tuometiniame Cirkliškio technikume, vėliau – Lietuvos žemės ūkio akademijoje, praktinės patirties įgijo dirbdamas Vokietijoje, Anglijoje. Jis mena, kad pirmieji ūkininkavimo metai jam pažėrė nemažai išbandymų. „Metai buvo labai lietingi, iškrito tiek daug kritulių, kad laukuose net pasėliai skendo, nebuvo įmanoma atlikti suplanuotų darbų. Tuomet man pasitarnavo užsienyje įgyta praktika ir aš nusprendžiau įsigyti naują vikšrinį kombainą. Ši technika buvo naujovė Lietuvoje, ūkininkai vikšrinių kombainų dar neturėjo. Nors po liūčių įprasta technika klimpdavo laukuose, daugelis nesuprato, kam reikalinga tokia investicija“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo  J. Mikštas.  Pasak ūkininko, pastaraisiais metais vikšriniai kombainai  Lietuvoje tapo ne naujiena, juos turi kone visi didieji ūkiai. Vikšrinė technika gelbsti nuimant didžiulius kiekius kiek galima sausesnių grūdų, nes tam, esant lietingiems orams, tinkamas laikas kartais būna ribotas. Todėl turėti vikšrinį kombainą, kuriuo galima dirbti net esant smarkiai įmirkusioms dirvoms, yra didelis privalumas.

Būtina prisitaikyti

Augalininkystės ūkį puoselėjantis vyras, kalbėdamas apie kintančias klimato sąlygas, pabrėžė, kad gamta keičiasi natūraliai. „Taip turi būti. Palyginus dabartinį rudens laikotarpį su ankstesniais metais, jis yra ilgesnis. Gamta mėgsta papokštauti: kartais atsuka lietaus kranelį, kartais jį visiškai užsuka. Todėl prie to turime lanksčiai prisitaikyti. Viskas keičiasi tokiais tempais, kad nėra kada sėdėti rankas sudėjus, reikia nuolat domėtis, gilintis ir ieškoti geriausių sprendimų“, – kalbėjo Ignalinos r. ūkininkaujantis vyras, kurio ūkyje technikos nėra daug, tačiau ji moderni, leidžianti laiku ir pasėti, ir nuimti derlių.  „Pagrindinis mano tikslas – naudojant reikiamą technologiją ir registruotus produktus, gauti geriausią derlių, pasiekti aukščiausius rezultatus. Kadangi Europos Sąjungoje (ES) nemažai cheminių augalų apsaugos produktų išimta, reikia nuolat dirbti, nesustoti. Reikia dirbti taip, kad augalai viską gautų tada, kai jiems to reikia, o savo veiklą ištobulinti taip, kad, nuimdami kviečių derlių, vietoje 4 t/ha, gautume 7–8 t/ha“, – neabejoja J. Mikštas. Jis atkreipė dėmesį į ištobulėjusį žemės ūkį, besikeičiančias technologijas. Pasak ŪP pašnekovo, pažangi, pati geriausia technika ne tik padeda daug ko išvengti, bet ir suteikia galimybę daug ką padaryti kitaip. „Ūkyje naudojant geriausią techniką, galima itin kokybiškai atlikti visus darbus: tinkamai įdirbti dirvą, tiksliai pasėti ir tokiu būdu gauti didesnį derlių“, – tvirtino ūkininkas.

Suteikia galimybių

J. Mikštas aiškino, kad negalima ūkininkauti bet kaip. O norint gauti kokybišką derlių, sėja taip pat turi būti kokybiška. „Šiems darbams atlikti būtina turėti tinkamą sėjamąją. Derlius taip pat priklauso ir nuo purškimų bei jų kokybės. Šiandien jau galima išvengti dvigubų purškimų, viską galima reguliuoti ir stebėti“, – ŪP teigė pašnekovas. Jis pridūrė, kad naujovės ir nuolatinis technikos tobulinimas suteikia žemdirbiams galimybę pasiekti aukštų rezultatų. „Svarbios ne tik technologijos, bet ir tinkamai pasirinktos sėklos, jų veislės, labiausiai tinkamos mūsų klimato zonai. Šiandien kuriamos stiprų genetinį potencialą turinčios, daugeliui ligų atsparios veislės, leidžiančios užauginti gausų ir kokybišką derlių. Todėl reikia naudotis tomis sukurtomis priemonėmis ir pasiekti aukštų rezultatų“, – redakcijai sakė Ignalinos r. ūkininkas.

Apčiuopiamas rezultatas

J. Mikštas ūkyje augina kviečius, rapsus ir pupas. Siekdamas gauti kokybišką ir gausų derlių, kasmet atsakingai renkasi augalų veisles, o selekcininkams sukūrus naujas ir pažangesnes, jas noriai išbando. Ieškodamas ūkiui tinkamiausių sprendimų, augino ne vieną veislę ir atrinko labiausiai tinkančias. „Selekcininkai nuolat kuria tobulesnes, ligoms atsparesnes veisles, įdiegia atsparumo genus. Jų auginimas pasiteisina ir duoda apčiuopiamų rezultatų“, – atviravo augalininkystės ūkio šeimininkas. Jis minėjo, kad iššūkių kelia pupų auginimas, nes ši kultūra gana įnoringa. Pupų derliui įtaką daro ne tik sėjos terminas, bet ir laiku bei teisingai atlikti purškimai. „Kartais net ir viską atlikus tinkamai, gamta pakoreguoja rezultatus, nes pupoms žydėjimo metu yra labai pavojingas net ir vienos dienos karštis. Ši kultūra, kaip priešsėlis, yra labai gera, po jų auginami kviečiai duoda papildomą, gerą priedą. Tačiau pupų auginimas yra pakankamai sudėtingas“, – atkreipė dėmesį J. Mikštas. Jis atvirai kalbėjo ir apie vasarinius rapsus, kuriems didelę žalą padaro rapsiniai žiedinukai. Dėl šių ir kitų priežasčių pastaraisiais metais vasarinių rapsų auginimas tampa vis labiau komplikuotas. Ūkininkams kyla klausimų, kaip, neturint veiksmingų augalų apsaugos produktų, apsaugoti pasėlius nuo piktžolių: pašiaušėlių, smilguolių ir kt. „Tuomet tie ūkiai, kurie taikė neariamąją žemdirbystę, turi grįžti prie ariamosios. Aš esu už kokybišką arimą. Turi būti atliktas arimas, bet ne plūgo tampymas po lauką. Paminėsiu, kad kiekvienoje technologijoje galima atrasti ir teigiamų, ir neigiamų savybių. Arime – taip pat. Neigiamos jo savybės – lėtesnis darbas. Bet nauda yra derlingume, piktžolių kontrolėje“, – akcentavo vyras.  Kalbėdamas apie žieminius rapsus, jis paminėjo, kad Lietuvoje jų auginimui nėra tokios palankios sąlygos, kaip Pietų Europos šalyse. Nors mūsų šalyje žieminiams rapsams peržiemoti sunkiau, o pavasarį neretai pakenkia šalnos ir šalčiai, Lietuvos ūkininkai išmoko sėkmingai auginti šią kultūrą.

Autorės nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja