Kaip iškylų metu išvengti apsinuodijimo maistu

Pasak specialistų, aukštesnė oro temperatūra sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis, todėl itin svarbu laikytis pagrindinių maisto laikymo, ruošimo ir higienos taisyklių. 

Ruošiantis išvykai į gamtą rekomenduojama pasirūpinti šaltkrepšiu, geriamojo vandens atsargomis, vienkartiniais indais, popieriniais rankšluosčiais bei šiukšlių maišais atliekoms surinkti. Ne mažiau svarbu atsakingai pasirinkti maisto produktus.  

Planuojant iškylą karštą dieną vertėtų rinktis produktus, kuriems nereikalinga speciali laikymo temperatūra – šviežius vaisius ir daržoves, grūdinius produktus, riešutus ar kitus ilgesnio galiojimo užkandžius. Pirmenybę visuomet reikėtų teikti šviežiam, kokybiškam ir saugiam maistui. 

Vasarą, kylant aplinkos temperatūrai, ypač svarbu užtikrinti tinkamas maisto laikymo sąlygas. Viena dažniausių apsinuodijimo maistu priežasčių – netinkamai laikomi greitai gendantys produktai. Didžiausią riziką kelia mišrainės ir salotos su majonezu, karšto rūkymo mėsos ir žuvies gaminiai, pieno produktai, kreminiai desertai bei kiti greitai gendantys maisto produktai. 

Tokio maisto negalima ilgiau nei dvi valandas laikyti 20 °C ir aukštesnėje temperatūroje. Saulės atokaitoje nepalikite ilgiau nei valandai greitai gendančių maisto produktų: tokį maistą, kaip mėsos, žuvies, pieno gaminius, mišraines ir pan., patariama išimti iš šaldytuvo ar šaltkrepšio tik prieš valgant. 

Iškylaujant svarbu tinkamai iškepti maistą – privalu įsitikinti, ar kepamas (termiškai apdorojamas) maistas yra pakankamai iškepęs. Pavyzdžiui, ant žarijų kepama mėsa gali greitai apskrusti, tačiau viduje likti nepakankamai iškepusi. Todėl prieš vartojant reikia perpjauti ir įsitikinti, ar mėsa tolygiai iškepusi. Dar patikimiau naudoti specialų termometrą – mėsos ar kitų gaminių vidaus temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip 75 °C (išskyrus specialiai ruošiamus nevisiškai iškeptus gaminius). 

VMVT taip pat primena, kad maistui ruošti, vaisiams ir daržovėms plauti būtina naudoti tik švarų vandenį. Svarbu laikytis ir kitų paprastų rankų higienos taisyklių – prieš ruošiant maistą ir po to kruopščiai plauti rankas vandeniu su muilu, reguliariai plauti ir valyti maisto ruošimui naudojamus paviršius bei įrankius. Lauko sąlygomis šių taisyklių taip pat reikėtų laikytis – tam gali būti naudojamas švarus geriamas vanduo iš butelių, o rankos turėtų būti plaunamos su muilu arba dezinfekuojamos, taip kuo geriau užtikrinant švarią maisto ruošimo aplinką ir saugaus maisto patiekimą. 

Esant aukštai oro temperatūrai, maiste esančios bakterijos gali sparčiai daugintis ir sukelti žarnyno negalavimus. Apsinuodijimą maistu sukelia grupė įvairių ligų, kuriomis žmogus gali susirgti valgydamas nebesaugų maistą. Toks maistas gali būti užkrėstas bakterijomis, virusais arba parazitais, taip pat toksinais ir kitomis medžiagomis. Apsinuodijimo maistu simptomai skiriasi priklausomai nuo priežasties, tačiau dažniausiai pasireiškia vėmimu, karščiavimu, pilvo skausmais, taip pat viduriavimu.   

Jei negalavimai yra lengvi, dažniausiai pakanka poilsio ir suvartoti daug vandens ar skysčių su elektrolitais. Tačiau simptomams stiprėjant ar užsitęsus, būtina kreiptis į gydytoją. Nereikia delsti ir tuomet, kai apsinuodija mažas vaikas, nėščioji, vyresnio amžiaus žmogus ar sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantis asmuo – tokiais atvejais siūloma visada kreiptis į gydytojus. Ypatingai būkite atidūs, jei įtariate, kad apsinuodijote grybais, jūros gėrybėmis ar namuose gamintais mėsos konservais.  

VMVT informacija