Aplinkos apsaugos departamentas įvertino nuotekų valyklų rizikas ir pateikė savivaldybėms rekomendacijas rizikoms mažinti

Atliekant analizę daugiausia dėmesio skirta trims pagrindinėms rizikos sritims – infiltracinio vandens patekimui į komunalinių nuotekų tinklus, nuotekų valyklų apkrovai ir jų techninei būklei. 

„Aplinkos apsaugos valstybinė priežiūra šiandien neapsiriboja vien reagavimu į pažeidimus. Vis daugiau dėmesio skiriame rizikomis grįstai priežiūrai – analizuojame turimus duomenis, identifikuojame galimas problemas ir apie jas informuojame atsakingas institucijas dar iki galimų incidentų. Ankstyvas rizikų nustatymas ir prevencinių priemonių planavimas mažina taršos tikimybę ir leidžia efektyviau apsaugoti aplinką“, – sako Eglė Paužuolienė, laikinai atliekanti Aplinkos apsaugos departamento direktorės funkcijas.  

Infiltracinis vanduo išlieka viena svarbiausių rizikų 

Vienas svarbiausių analizės metu nustatytų rizikos veiksnių – į komunalinių nuotekų tinklus patenkantis infiltracinis ir paviršinis vanduo. 2024 metų duomenimis, 160 nuotekų valyklų infiltracinis vanduo sudarė daugiau kaip 50 proc. viso į jas atitekančio nuotekų kiekio. 

Dideli infiltracinio vandens kiekiai mažina nuotekų išbuvimo laiką valymo įrenginiuose, gali išplauti aktyvųjį dumblą ir apsunkinti reikiamo valymo efektyvumo užtikrinimą. Dėl to didėja rizika, kad į aplinką bus išleidžiamos nepakankamai išvalytos nuotekos. 

Papildomą hidraulinę apkrovą taip pat gali sukelti į komunalinių nuotekų tinklus patenkančios lietaus nuotekos iš netinkamai prijungtų lietaus surinkimo sistemų, pastatų lietvamzdžių ar drenažo sistemų. 

Vertinta nuotekų valyklų apkrova ir pajėgumai 

Analizės metu taip pat įvertinta, ar nuotekų valyklų apkrovos neartėja prie projektinių pajėgumų ribų. Kai faktinė apkrova pagal BDS7 pasiekia apie 90 proc. projektinės apkrovos, valykla praranda technologinį rezervą, todėl net trumpalaikis nuotekų kiekio ar taršos padidėjimas gali sutrikdyti biologinio valymo procesus. 

Dalis nuotekų valyklų buvo projektuotos mažesniems gyventojų ir ūkio subjektų poreikiams, todėl augant gyvenvietėms ir plečiantis ūkinei veiklai jų pajėgumai kai kuriais atvejais tampa nepakankami. 

Dėmesys skirtas ir senesnių valyklų techninei būklei 

Vertinant rizikas analizuotas ir nuotekų valyklų amžius bei taikomos valymo technologijos. Padidinta rizika nustatyta dalyje senesnių nei 20 metų valyklų, kuriose taikomas tik mechaninis arba technologiškai pasenęs nuotekų valymo būdas. 

Tokiose valyklose sudėtingiau užtikrinti šiuolaikinius aplinkosaugos reikalavimus atitinkantį valymo efektyvumą, todėl ilgalaikėje perspektyvoje būtina planuoti jų atnaujinimą arba rekonstrukciją. 

Analizė taip pat parodė, kad didžiausia rizika nustatyta tose nuotekų valyklose, kuriose sutampa keli veiksniai – didelė infiltracija, didelė apkrova ir senesnė infrastruktūra. Tokiais atvejais rekomenduojama prioritetą skirti infrastruktūros atnaujinimui ir kitoms riziką mažinančioms priemonėms. 

Savivaldybėms pateiktos rekomendacijos rizikoms mažinti 

Aplinkos apsaugos departamentas savivaldybėms ir nuotekų tvarkytojams pateikė trumpalaikes ir ilgalaikes rekomendacijas, kurios padėtų sumažinti nustatytas rizikas. 

Trumpuoju laikotarpiu rekomenduojama aktyviau nustatyti ir šalinti neteisėtus lietaus nuotekų prijungimus prie komunalinių tinklų, stiprinti pramoninių nuotekų kontrolę, optimizuoti nuotekų valyklų technologinius procesus ir įvertinti kritinių įrenginių techninę būklę. 

Ilgalaikėje perspektyvoje siūloma nuosekliai renovuoti susidėvėjusius nuotekų tinklus, atskirti mišrias nuotekų sistemas, rekonstruoti ir plėsti nuotekų valyklas ir diegti modernesnes nuotekų valymo technologijas. 

Departamento atliktos analizės rezultatai ir rekomendacijos perduotos savivaldybėms bei nuotekų tvarkytojams, kad nustatytos rizikos būtų įvertintos planuojant infrastruktūros plėtrą ir investicijas.

AAD informacija