Pavasario darbai kloja pamatą derliui

Ūkininkavimo kelias

Ukmergės r. ūkininkas R. Skapas pirmąją ūkininkavimo ir verslumo mokyklą praėjo dar jaunystėje, kuomet Vidiškiuose užaugintas bulves mopedu veždavo parduoti į Ukmergės turgų. Ir nors krovinį sudarydavo tik vienas maišas, būtent nuo jo prasidėjo daugiau nei tris dešimtmečius trunkantis ūkininkavimo kelias. Daržininkystė jam buvo ir tebėra prioritetinė ūkio kryptis. „Ūkininkauti su dideliu noru ir minimaliais technikos pajėgumais pradėjau turėdamas 2 ha žemės, vėliau plotus padidinau iki 7 ha, o dar vėliau – iki daugiau nei 70 ha. Oficiali ūkininkavimo pradžia, kai gavau ūkininko pažymėjimą, buvo 2004 m. Šalia daržininkystės buvo ir yra grūdinės kultūros, auginamos laikantis sėjomainos“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino darbštus vyras.

Pasakodamas apie žemės ūkyje planuojamus ir atliekamus darbus, R. Skapas akcentavo tai, kad žemės ūkyje nėra nesvarbių darbų. Net ir iš pirmo žvilgsnio menkiausiai atrodantys darbai gali turėti didelės įtakos derliui. Todėl itin svarbu ūkyje atsakingai parinkti tinkamas sėklas, kokybiškai pasėti, laiku pritaikyti kontrolę nuo piktžolių, ligų, kenkėjų ir kt. „Kai ateina metas atlikti tam tikrus darbus, jų negalima atidėlioti, nes kiekvienas jų tampa neišvengiamu ir lemiančiu, galinčiu sugriauti net visų metų investicijas“, – pažymėjo ūkininkas.

Atspindi poreikius

Pasak daržovių augintojo, laiku neatliktas darbas niekur nedingsta, jis ūkininkui neduoda ramybės ir anksčiau ar vėliau vis tiek primena apie save. „Neatlikto darbo neigiamos pasekmės gali būti juntamos visą sezoną, o kartais net ir  kitais metais“, – atviravo Ukmergės r. ūkininkas. Jis pabrėžė, kad žemės ūkyje ypač svarbu laiku priimti sprendimus, nes gamtos sąlygos kasmet būna skirtingos. Per 30 ūkininkavimo metų nebuvo nė vieno vienodo pavasario – kiekvienas jų atnešdavo vis kitokių iššūkių ir korekcijų.

Darbštus vyras neslėpė, kad praėjusiais metais daržininkystė buvo nuostolinga – užauginta produkcija parduota žemiau savikainos. „Turiu techniką, žemę, esu susiplanavęs sėjomainą, todėl iš šio sektoriaus nebėgu. Šiais metais daržininkystę stengiuosi priartinti ir prie vartotojų – jiems siūliau pomidorų, agurkų, braškių ir kitų daigų. Siekiu būti kuo arčiau klientų, atliepti jų poreikius. Rinkoje dabar juntamas daigų poreikis“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.

Dėmesys bulvėms

R. Skapo ūkyje didelius plotus užima bulvės. Jų auginimas reikalauja daug kruopštaus darbo ir žinių. Todėl šį darbą – nuo bulvių gumbų daiginimo iki derliaus nuėmimo – ūkininkas atlieka labai kruopščiai. „Kovo pradžioje pradėjome daiginti bulvių gumbus – sėklines bulves sudėjome į peršviečiamas dėžutes ir laikėme patalpoje, kurioje palaikoma optimali drėgmė ir šiluma. Kai bulvių daugeliai užaugo iki 1–2 cm aukščio, pradėjome jas sodinti. Dėl prastų orų bulvės buvo pasodintos vėliau, tačiau dabar jų pasėliai jau pasivijo reikiamą augimo ritmą. Šilumos joms augti užteko. Pirmąsias bulves jau skanaujame patys, tačiau jos dar mažos, degtukų dėžutės dydžio. Iki tikro bulviakasio dar reikia palaukti porą savaičių ir tada jas vešiu į turgų“, – patikino Ukmergės r. ūkininkas.

Jis teigė, kad šiais metais bulvės nebuvo dengiamos agroplėvele, nes tai reikalauja labai daug darbo sąnaudų. „Juk grąža ne visą laiką atperka sąnaudas. Nors pačių pirmųjų šviežių bulvių pardavimo kaina yra aukšta, tačiau jų užauginimas reikalauja labai daug sąnaudų“, – pridūrė daržovių augintojas.

„Alsuoja“ kitos veislės

Ūkininkaudamas R. Skapas išbandė nemažai bulvių veislių. Nors sėklinė medžiaga yra brangi – 1 kg kainuoja apie 1 Eur, tai ūkininko pasirinkimų neriboja. „Juk negali tų pačių veislių išlaikyti daug metų. Selekcininkai siūlo vis naujas ir naujas. Gal augintojui kažkuri veislė ir labai patinka, tačiau jai už nugaros „alsuoja“ kita. Dabartinės bulvių sėklos – trumpaamžiškesnės ir augintojas privalo jas keisti, nes nekeičiant sėkla išsigimsta“, – pasakojo ŪP pašnekovas.

Jis, rinkdamasis bulvių veisles, visuomet orientuojasi į vartotojų poreikį. „Bulves reikia ne tik užauginti, bet ir sėkmingai bei pelningai parduoti. Be vartotojo, be vartojimo, be pajamų bulvių auginimas taptų tik hobiu“, – akcentavo ūkininkas. Jis pastebėjo, kad bulvių paklausa labai skiriasi nuo vartotojų įpročių, net nuo amžiaus. „Pavyzdžiui, sovietiniais metais gimę žmonės mėgsta vienokių, nepriklausomybės metais – kitokių veislių bulves. Liūdniausia, kad vis mažiau bulvės populiarios tarp valgytojų, gimusių po 2000-ųjų metų. Bulvės iš jų mitybos raciono traukiasi, ir tai – signalas ūkiams“, – atkreipė dėmesį R. Skapas.

Įprastas ritmas

Ūkininkas šiuo metu augina 4 veislių bulves. Viena jų – ‘Vineta’, tinkanti įprastiems lietuviškiems patiekalams. Ją labiausiai vertina vyresnės kartos atstovai. Viduriniosios kartos atstovai labiausiai vertina ‘Alouette’, kuri yra artima veislei ‘Laura’. „Dėl augimo savybių rinkoje lyderiauja ‘Alouette’ veislės bulvės, populiarumo nestokoja ir ‘Queen Anne’, kurias nėra lengva auginti, jos turi savo „kaprizų“. Dėl savo ankstyvumo itin vertinama ‘Solist’ veislė“, – vardijo daržovių augintojas.

R. Skapo ūkyje dar auginami česnakai, kitos daržovės, vasariniai kviečiai ir žieminės kultūros: miežiai, kviečiai ir rugiai. Žiemkenčių pasėliuose pavasarį ūkininkas atliko visus reikalingus augalų priežiūros darbus. „Pastaruosius dvejus metus pavasario darbai ūkyje įgauna įprastą ritmą. Pagrindiniai darbai prasideda balandžio viduryje, o jei leidžia orai ir nepaveda technika, visi suplanuoti darbai atliekami sparčiai. Kaip sakoma, per darbymetį ir akmuo juda. Darbų ritmas ir sparta taip pat priklauso ir nuo žmogaus asmeninių savybių“, – pažymėjo Ukmergės r. ūkininkas.

Autorės nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja