Briuselis skatins augalinių baltymų gamybą

Europos Komisija nori, kad ateityje ūkininkai augintų daugiau baltyminių augalų. Tam numatytos tikslinės subsidijos. Tačiau ES žemės ūkio komisaras Christophe'as Hansenas liepos 7 d. pristatytame strategijos dokumente taip ir nepateikė išsamios informacijos apie tokių subsidijų dydžius. Vis dėlto, pasak portalo agrarheute.de, dar viena ES iniciatyva galėtų paversti komisaro baltymų planą beprasmę.

Pasak Europos Komisijos, šiuo metu ES pagamina 67 mln. tonų augalinės kilmės baltymų iš lauko kultūrų ir pašarinių augalų, o apie 80 mln. tonų sunaudojama pašarams, maistui ir pramonės reikmėms. ES gyvulininkystės sektorius per metus sunaudoja 74 milijonus tonų baltymų gyvulių pašarams.

Tiesioginės išmokos

Pagal būsimą žemės ūkio reformą nuo 2028 m. ketinama mokėti didesnes susietąsias tiesiogines išmokas už rapsus, saulėgrąžas, sojų pupeles, pupeles ir žirnius. Tačiau už šio reglamento įgyvendinimą bus atsakingos ES valstybės narės. Be to, tokių kultūrų kaip sojų pupelės, pupelės ir žirniai auginimas ir toliau bus remiamas pagal įvairias agrarinės aplinkosaugos programas.

Nuo 2028 m. skiriamas pradinis finansavimas naujiems auginimo metodams diegti. Oficialiai tai daroma tam, kad ūkininkams būtų lengviau įtraukti daugiau baltyminių augalų į savo sėjomainą.

Komisija taip pat svarsto galimybę nuo 2028 m. susieti išmokas už žolynus ir pašarinius augalus, tokius kaip lubinai ar dobilai. Tai nėra jokia naujovė – pavyzdžiui, šiuo metu Vokietija pagal ekologinio ūkininkavimo schemą „įvairūs pasėliai“ (ÖR2) skiria 60 EUR/ha tiesioginių išmokų už ankštinius augalus.

Nauji selekcijos metodai, kurie pagal iš dalies pakeistą genų inžinerijos įstatymą bus leidžiami nuo 2028 m. vidurio, taip pat skirti baltyminių augalų produktyvumui ir ekonomiškumui didinti.

Baltymų importas

Briuselis, įgyvendindamas baltymų planą, siekia sumažinti ES priklausomybę nuo importo. Šiuo planu ES siekia iki 2035 m. padidinti baltymų, gautų iš aliejinių sėklų ir baltyminių augalų, ES užauginamų ir naudojamų kaip gyvūnų pašarai, dalį nuo 25,8 proc. iki 35 proc.

Remiantis ES duomenimis, šiuo metu augalinių baltymų importas siekia apie 26 proc. Didžiąją dalį baltymų importo sudaro sojų pupelės ir sojų rupiniai iš Brazilijos, Argentinos ir JAV – 13,4 mln. tonų. Tai atitinka maždaug 13 mln. hektarų dirbamos žemės už ES ribų.

Tuo tarpu Ukraina importuoja 0,9 mln. tonų. Ši šalis pagamina apie 13,5 mln. tonų augalinių baltymų, kurių eksportuoja apie 60 proc. Kadangi Komisija ilgalaikėje perspektyvoje svarsto Ukrainos stojimą į ES, tad strategijos dokumente teigiama, jog Ukrainos stojimas į ES galėtų sumažinti ES prekybos deficitą baltymų importo srityje nuo 13,9 mln. tonų iki 4,7 mln. tonų.

Didins vertę

Komisija taip pat ketina stiprinti baltyminių augalų vertės grandinę. Tai apima investicijų į sandėliavimo ir perdirbimo pajėgumus rėmimą. Briuselis taip pat ruošiasi skatinti bendrą baltyminių pašarų rinkodarą ir regioninį naudojimą.

EK tikisi, kad ankštinių augalų pardavimų augimas taip pat paskatins ir maisto gamybą. Remiantis strategija, tai turėtų skatinti ir mažesnis pridėtinės vertės (PVM) mokestis.

Nevyriausybinės organizacijos „ProVeg International“ ekspertai apskritai palankiai įvertino planą. Jie akcentavo minėto plano nuostatas, susijusias su augalinių baltymų gamintojais, taip pat galimybes taikyti mažesnius PVM tarifus augaliniams baltymams, aktyvesnį ankštinių augalų skatinimą mokyklose ir pripažinimą, kad vietoje auginami ankštiniai augalai atitinka Komisijos paskelbtą „geriausios vertės“ viešųjų pirkimų metodą.

Be kita ko, plane taip pat minimas Danijos veiksmų planas dėl augalinių maisto produktų kaip modelis, kuriuo galėtų sekti kitos valstybės narės, nors ES lygmeniu lygiavertis planas vis dėlto nebuvo pasiūlytas.

Prieštaravimas

Tačiau Ch. Hanseno baltymų strategija visiškai prieštarauja Komisijos ketinimui nuo 2030 m. soją priskirti prie didelės rizikos miškų naikinimo produktų. Tai turėtų neigiamų pasekmių sojų auginimui Europoje, kadangi sojų aliejus nebūtų leidžiamas naudoti biokurui. Remiantis pramonės duomenimis, apie 80 proc. Europos sojų aliejaus atitenka šiam sektoriui.

Jei šis pardavimo segmentas išnyktų, daugeliui sojų pupelių augintojų šis verslas gali tapti nepelningas. Europos Parlamento Aplinkos komitetas jau anksčiau pasisakė už šio teisės akto (ILUC) sustabdymą.

Parengė Ričardas Čekutis