Kaunas +9,4 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026
Kaunas +9,4 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026




Muziejuje galima išvysti mamuto krūminį dantį

2026/08/16


Padidink tekstą

Prieš maždaug 20 tūkstančių metų mamutai buvo vieni būdingiausių ledynmečio gyvūnų. Jie plačiai gyveno Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, prisitaikę prie šalto klimato atvirų stepių ir tundrų. Akmens amžiaus žmonėms mamutai buvo svarbus maisto ir žaliavų šaltinis – tai liudija gausūs kaulų radiniai bei priešistoriniai piešiniai urvuose. Manoma, kad dauguma mamutų išnyko pasibaigus paskutiniajam ledynmečiui, maždaug prieš 10–12 tūkstančių metų, klimato kaitai keičiant jų buveines ir didėjant žmogaus poveikiui.

Mamutai priklausė straublinių (Proboscidea) būriui ir buvo artimi dabartinių dramblių giminaičiai. Ši gyvūnų grupė atsirado Afrikoje maždaug prieš 5 milijonus metų, o vėliau paplito didžiojoje Šiaurės pusrutulio dalyje. Per evoliuciją išsivystė kelios mamutų rūšys.

Kaip ir šiuolaikiniai drambliai, mamutai turėjo šešis dantis – keturis krūminius ir du durklus. Krūminiai dantys buvo dideli, sudaryti iš daugybės emalio plokštelių, todėl buvo puikiai prisitaikę smulkinti kietą augalinį maistą – žoles, viksvas ir kitus stepių augalus. Visą gyvenimą krūminiai dantys keitėsi net šešis kartus: sudilusį dantį iš užpakalinės žandikaulio dalies palaipsniui išstumdavo naujas.

Eksponuojamas mamuto krūminis dantis buvo rastas 1933 metais Kauno r., Jiesios upėje. Tai vienas įdomiausių ledynmečio faunos radinių Lietuvoje, primenantis, kad prieš dešimtis tūkstančių metų mūsų krašte klajojo įspūdingo dydžio žolėdžiai. Tokie radiniai padeda mokslininkams geriau pažinti Lietuvos gamtinę praeitį, ledynmečio gyvūniją ir aplinkos pokyčius.

 

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus informacija

Dalintis
2026/10/13

Triumfavo medžiotojų garbė, tradicijos ir bendrystė

Medžiotojus vienija kur kas daugiau nei aistra medžioklei. Tai žmonės, kuriems miškas – ne vien medžioklės plotai, o gyvas, nuolat besikeičiantis pasaulis, reikalaujantis pažinimo, pagarbos, rūpesčio ir atsakomybės. Jie puoselėja i&sc...
2026/10/13

Grikių sezonas – su iššūkiais

Šiemet Lietuvoje grikių pasėlių plotai padidėjo, tačiau derlius augintojų nedžiugina. Dėl lietingų orų derliaus nuėmimas vėluoja, grūdai yra labai drėgni, tad jų džiovinimo sąnaudos išaugo. Ir nors dabar rinkoje grikių supirkimo kain...
2026/10/13

Žemės ūkio ministerija neigia gandus apie kompensacijų tvarką

Daliai žemdirbių organizacijų pasipiktinus, esą Žemės ūkio ministerija neteisingai skirsto beveik 20 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų ir kad neva „kompensacijos susižers tik didieji ūkiai,&ld...
2026/10/13

Prancūzijos laukuose dygsta kryžiai

Prancūzijos ūkininkai surengė kiek neįprastą tylų protestą, pastatydami savo laukuose geltonus kryžius: tuo mėginta parodyti, jog sausra, sunkiai pakeliamos sąnaudos ir neaiškios ateities perspektyvos žlugdo ūkius. Jau 2019 metais pana&scar...
2026/10/13

J. Eimontas. Aukštą temperatūrą grūdų rinkoje palaiko geopolitiniai veiksniai ir gamtiniai reiškiniai

Nors orų temperatūra krinta vos ne kasdien, pasaulinėje grūdų rinkoje karščio – tik daugėja. Aukštą temperatūrą toliau kursto kariniai konfliktai ir kiti geopolitiniai veiksniai, o prie jų prisijungia ir kita dedamoji – i...
2026/10/13

VU istorikas tiria vyno kultūrą tarpukario Lietuvoje: nuo namų gamybos iki atskiros pramonės šakos

Kaip vynas iš retai vartojamo gėrimo tapo tarpukario Lietuvos kasdienybės dalimi ir davė pradžią atskirai pramonės šakai? Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto magistrantūros studentas Karolis Bradūnas tiria, kaip kartu su v...
2026/10/13

Saulės ir vėjo elektrinės šiemet rugsėjį pagamino 74 proc. daugiau elektros energijos nei pernai rugsėjį

Nacionalinė elektros gamyba vis didesnė, didėjant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms: vietinė elektra rugsėjį Lietuvoje patenkino 94 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Bendras šalies elektros...
2026/10/13

Estijos įmonei leista įsigyti žemės ūkio bendrovių grupės valdytoją „Litagrą“

Konkurencijos taryba davė leidimą kontroliuojančiajai bendrovei „Infortar Agro“ įsigyti 100 proc. „Litagros“ akcijų ir perimti jos vienvaldę kontrolę.