Kai už lango – lietuviška vasara: kokios priežiūros reikalauja jūsų veja

Kaip paaiškina kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas, vejos priežiūra dažnai ir gausiai lyjant yra ypatinga. Anot jo, svarbiausia – palaikyti tinkamą jos aukštį.

„Tomis dienomis, kai daug lyja, reikia stengtis veją išlaikyti kuo žemesnę, kad kuo greičiau išgaruotų drėgmės perteklius, o pati veja – sušiltų ir augtų žalesnė bei tankesnė. Tai reiškia, jog ją reikia nupjauti maždaug 2–3 cm aukštyje, ir tai daryti būtina kiekvieną savaitę“, – teigia T. Gurskas.

Vejos pjovimas – pagal aiškią tvarką

Aplinkos priežiūros ekspertas pabrėžia: veją būtina pjauti laikantis tam tikrų taisyklių. Pasak jo, pirmiausia reikia sutvarkyti jos kraštus.

„Paėmus į rankas trimerį, bet galima ir žirkles ar rankinį pjautuvą, būtina apipjauti vejos kraštus, apvadus prie terasų, takelių, bortelių. Neretai į vejos sėklų mišinį įdedamas ir šakniastiebinis eraičinas, kuris puikiai užpildo tuštesnius tarpus. Tačiau jis plečiasi ir į kitas vietas, pavyzdžiui, ant jau paminėtų bortelių, į gėlynus ir pan. Todėl pirmiau vertėtų sutvarkyti kraštines zonas, o tik po to imtis pagrindinio ploto pjovimo“, – sako T. Gurskas.

Tačiau prieš pradedant pjovimo darbus, jis rekomenduoja tinkamai paruošti vejapjovę, ypač jos peilius. Tik tinkamai pagaląsti vejapjovės peiliai, anot specialisto, leis mėgautis gražiu vaizdu ir apsaugoti augalą nuo pavojų.

„Jeigu peiliai – neaštrūs, jie ne pjauna, o kerta vejos lapelius, dėl ko jie vėliau gali nusilpti, paruduoti. Tokie lapeliai tampa gera terpe plisti grybelinėms infekcijoms, kurios vėliau gali pereiti ir į aplinkinius augalus. Siekiant to išvengti, patartina peilius laikyti kuo aštresnius, o prieš pjovimą netgi pravartu dezinfekuoti vejapjovę, papurškus dezinfekcinio skysčio iš apačios“, – tvirtina aplinkos priežiūros ekspertas.

T. Gurskas pabrėžia, kad grybelinės infekcijos – itin aktyvios. Jos išplisti gali per paukščius, vėją ar netgi nuo batų, pavyzdžiui, pavaikščiojus ant kaimynų sklype esančios vejos, kuri – užkrėsta grybeliu.

„Todėl vejapjovės dezinfekcija – vienas iš patikimų kovos su grybeliniais patogenais būdų. Vis dėlto, jei žinote, kad kaimyniniame sklype esanti veja yra apkrėsta, savąją nupjaukite kuo žemiau, kad ji kuo greičiau išdžiūtų. Sausoje vejoje grybelis plisti negali – jam reikia drėgmės. Galiausiai, trąšomis patręškite veją, kad ji stiprėtų ir greitai augtų“, – teigia specialistas.

Prireiks ir trąšų

T. Gurskas papildo, kad trąšos vejai pirmiausia reikalingos ne kaip apsauginė, bet augimą stimuliuojanti priemonė. Pasak jo, geriausia vasarą rinktis daug azoto turinčias trąšas, o jomis veją tręšti bent kartą per mėnesį.

„Esant drėgnam klimatui, augalams būtinas azotas, kuris skatina žaliosios masės augimą, lapų tankumą ir šaknų vystymąsi. Jis didina chlorofilo kiekį, todėl veja tampa intensyviai žalia, vešli ir dekoratyvi. Savo ruožtu, siera padeda geriau įsisavinti azotą ir dalyvauja baltymų, aminorūgščių, vitaminų gamyboje. Ji taip pat atlieka ir dezinfekcinę funkciją, apsaugodama augalus nuo grybelinių ligų“, – paaiškina ekspertas.

Pabrėžiama, kad trąšas labai svarbu išberti tolygiai, kad veja galėtų tvarkingai ir vienodai žaliuoti. Trąšas patariama išberti išcentrine tręšiamąja mašina, bet galima ir rankiniu būdu.

„Kad ir kokį tręšimo būdą pasirinksite, svarbiausia trąšas išberti tolygiai. To nepadarius, vėliau ant vejos gali atsirasti įvairūs dryžiai, vadinamosios „šypsenėlės“, taip pat kitokios juostos, kurios gadins bendrą vaizdą. Galiausiai, pažvelkite į artimiausių dienų orų prognozes: jei lietaus nebus, įjunkite laistymo sistemą, veją pjaukite 5 cm aukštyje, o jei lis, pjaukite ją 3 cm aukštyje“, – pataria kraštovaizdžio specialistas T. Gurskas.

Linas agro informacija