Ar žalioji energetika gali pakenkti gamtai? Naujas tyrimas pateikia netikėtą atsakymą

Tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama Tohoku universiteto ir Japonijos Nacionalinio aplinkos tyrimų instituto (NIES), pirmą kartą pasitelkė nuotolinius Žemės stebėjimo duomenis, dirbtinį intelektą ir debesų kompiuteriją, kad sudarytų išsamų pasaulinį kasyklų žemėlapį. Mokslininkai identifikavo apie 70 tūkst. kasybos vietų ir įvertino jų poveikį miškams bei biologinei įvairovei.

Kasyba plečiasi kartu su žaliąja transformacija

Pasauliui sparčiai pereinant prie atsinaujinančios energetikos, kritinių mineralų paklausa auga. Ličio reikia elektromobilių baterijoms, retųjų žemių elementai naudojami vėjo jėgainių generatoriuose, varis – elektros tinkluose, o nikelis ir kobaltas tampa svarbia baterijų technologijų dalimi.

Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) prognozuoja, kad šių mineralų paklausa artimiausiais dešimtmečiais ir toliau sparčiai didės. Todėl plečiasi ir jų gavyba.

Visgi naujasis tyrimas rodo, kad ši plėtra turi kainą.

Miškai nyksta greičiau, nei manyta

Mokslininkai apskaičiavo, kad 2001–2022 metais dėl kasybos pasaulyje buvo prarasta 16 268 kvadratinių kilometrų miškų – teritorija, prilygstanti maždaug Pekino miesto plotui. Beveik du trečdaliai šio miškų nykimo užfiksuoti tropiniuose ir subtropiniuose regionuose – Amazonijoje, Pietryčių Azijoje ir Kongo baseine.

Didžiausią poveikį lėmė aukso, anglies, boksito (aliuminio rūdos), nikelio ir kobalto bei vario gavyba. Būtent šių išteklių paklausa yra glaudžiai susijusi su pasaulio pramonės ir energetikos poreikiais.

Kodėl svarbūs kritiniai mineralai?

Be kritinių mineralų šiandien sunkiai įsivaizduojama žalioji energetika.

Jie reikalingi elektromobilių baterijoms, saulės elektrinėms, elektros tinklams, energijos kaupimo sistemoms ir daugeliui kitų technologijų, kurios padeda mažinti iškastinio kuro naudojimą.

Todėl mokslininkai pabrėžia, kad pati kasyba nėra problema. Problema atsiranda tuomet, kai ji vykdoma neatsižvelgiant į biologinę įvairovę ir jautrias ekosistemas.

Klimato krizės negalima spręsti kuriant kitą krizę

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad naujos technologijos leidžia daug tiksliau įvertinti, kur ir kokių mineralų gavyba daro didžiausią poveikį gamtai.

Tokie duomenys gali padėti valstybėms ir įmonėms geriau planuoti naujas kasyklas, vengti biologinei įvairovei svarbiausių teritorijų, mažinti miškų naikinimą ir atsakingiau valdyti tiekimo grandines.

Mokslininkų teigimu, tai ypač svarbu dabar, kai pasaulis sprendžia vadinamąją trigubą planetos krizę (angl. triple planetary crisis) – klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą bei taršą ir atliekų problemą.

Ką tai reiškia Europai?

Europos Sąjungos Kritinių žaliavų aktas numato ir tvarumo tikslus, ir atsakingą išteklių naudojimą. Tačiau pastaraisiais metais Europos politikoje vis ryškesnis tampa konkurencingumo, strateginės autonomijos ir tiekimo saugumo akcentas.

Todėl naujasis Japonijos mokslininkų tyrimas pasirodo itin laiku. Jis primena, kad spartinant leidimų išdavimą ar plečiant kritinių mineralų gavybą nepakanka vertinti vien ekonominės naudos ar tiekimo saugumo.

Ne mažiau svarbu įvertinti, kokį poveikį nauji projektai turės miškams, vandens ištekliams ir biologinei įvairovei.

Žalioji transformacija turi būti iš tiesų tvari

Viešose diskusijose dažnai susidaro įspūdis, kad klimato kaita ir biologinės įvairovės apsauga yra atskiros problemos.

Tačiau naujasis Japonijos mokslininkų tyrimas primena, kad jos glaudžiai susijusios. Klimatui palankios technologijos neturėtų būti kuriamos gamtos sąskaita.

Tikroji žalioji transformacija – tai ne tik mažesnės anglies dioksido emisijos. Tai ir sprendimai, kurie leidžia kartu išsaugoti miškus, gyvūnų buveines ir ekosistemas, nuo kurių priklauso mūsų pačių ateitis.

„Klimato reporterių“ informacija