Lietuviškų grūdų kokybė – nebe ta

Iš pirmų lūpų

Kauno r. ūkininkas Raimundas Demenius pasakojo, kad prastėjančią grūdų kokybę ir mažėjantį derlingumą lemia ne viena, o kelios tarpusavyje susijusios priežastys. „Pirmiausia – ekonomika. Grūdų supirkimo kainos, žiūrint į ilgesnį laikotarpį, iš esmės neauga tokiu tempu, kaip ūkininkų sąnaudos. O štai energetiniai ištekliai, degalai, o ypač mineralinės trąšos, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, yra labai stipriai pabrangę. Trąšų rinką papildomai veikia geopolitiniai konfliktai, energijos kainos, gamybos apimčių mažėjimas ir įvairūs tarptautinės prekybos sutrikimai. Todėl ūkininkui tenka labai skaičiuoti – kiek papildomai investavęs į 1 ha gaus papildomo derliaus, ar papildomas derlius padengs investicijas? Vis dažniau atsakymas būna – „nepadengs“, – mintimis dalijosi „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas. – Todėl jau ne pirmus metus nemažai ūkininkų yra priversti mažinti tręšimo normas ir nebegali tręšti tiek, kiek reikėtų optimaliam augalų potencialui pasiekti. Stengiamės daugiau išnaudoti natūralų dirvožemio našumą, sėjomainą, tarpinius augalus ir kitas agronomines priemones. Tačiau jos negali visiškai pakeisti su derliumi iš dirvožemio išnešamų maisto medžiagų.“

R. Demenius pažymėjo, kad trumpuoju laikotarpiu toks sprendimas ūkiui gali padėti išgyventi – „gauni mažesnį ir galbūt prastesnės kokybės derlių, bet bent jau nebūni į 1 ha investavęs tiek, kad nuėmęs derlių patirtum dar didesnį nuostolį“.

Susirūpinimas derlingumu

Pasak ūkininko, ilgalaikėje perspektyvoje tokia situacija gali kelti rimtų problemų. „Jei keletą metų iš eilės iš dirvožemio su derliumi išnešame daugiau maisto medžiagų, negu jų grąžinsime, dirvožemio rezervai išseks. Todėl, jeigu dabartinis grūdų kainų ir gamybos sąnaudų santykis išliks, galime matyti ne tik prastesnę grūdų kokybę, bet ir tolesnį derlingumo mažėjimą, – atkreipė dėmesį R. Demenius. – Antras labai svarbus veiksnys – klimato ir šių metų meteorologinės sąlygos. Žemdirbystėje beveik nebėra „normalių“ metų. Šiemet buvo sudėtinga žiema, o vasara taip pat nebuvo ideali javams – trūko saulės, atskirais laikotarpiais ir kai kuriose vietovėse drėgmė buvo perteklinė, daug kur buvo audrų, po kurių daug kur javai išgulė. O išgulę javai prasčiau bręsta, juos sunkiau nukulti, didėja kokybės praradimo ir ligų rizika.

Kauno r., galima sakyti, šiemet dar esame savotiškame Dievo užantyje. Kai kuriuose Šiaurės ar Pietų Lietuvos rajonuose ekstremalūs reiškiniai – liūtys, stiprios audros, kruša – padarė gerokai didesnės žalos. Tačiau ir mūsų krašte oro sąlygų poveikis derliaus kiekiui bei kokybei jaučiamas.“

Pasak ūkininko, prie viso to dar reikėtų pridėti laukinių gyvūnų ir paukščių daromą žalą bei kitus nuostolius. Todėl, jo vertinimu, šiandien galima matyti dviejų krizių kombinaciją – ekonominės ir klimato. Mat ūkininkas negali kontroliuoti nei pasaulinių trąšų ir energijos kainų, nei grūdų biržų, nei oro. Jis gali tik optimizuoti savo technologiją ir sąnaudas. Ir kai papildomas 1 kg trąšų ekonomiškai nebeatsiperka, natūralu, kad jų naudojama mažiau.

„Tačiau turime suprasti ir pasekmes – jeigu tokia ekonominė situacija užsitęs, mažesnis tręšimas šiandien gali reikšti ne tik mažesnį pelną kitais metais, bet ir mažesnį Lietuvos žemės ūkio derlingumo potencialą ateityje“, – tikino R. Demenius.

Bėda viena nevaikšto

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugpjūčio 18 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.