Šiaulių regiono darbo rinkos veržlumą užtikrina maisto pramonė

Maisto pramonės sektorius yra vienas didžiausių darbdavių visame regione – per pastaruosius dvejus metus įmonės kasmet registravo apie 1,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Šiemet darbuotojų poreikis išlieka reikšmingas: per pirmąjį pusmetį darbdaviai ieškojo personalo pastiprinimo – siūlė 873 darbo pozicijas.

Didžiausias poreikis fiksuotas pieno produktų gamyboje – įregistruotos 229 laisvos darbo vietos, mėsos ir paukštienos produktų srityje – 176, duonos ir šviežių konditerijos kepinių – 118, mėsos perdirbimo ir konservavimo veiklose – 106, grietininių ir kitų valgomųjų ledų gamyboje – 88, žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimo – 75.

„Maisto pramonės sektorius ne tik išlaiko tvirtas pozicijas darbo rinkoje, bet ir auga suteikdamas realias karjeros ir profesinio augimo galimybes specialistams – nuo gamybos ir pakavimo darbuotojų iki technologų, meistrų ar kokybės specialistų. Jis prisideda prie užimtumo didinimo, ekonominio stabilumo ir regiono konkurencingumo stiprinimo“, – teigė Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorė Vaida Ignotienė.

Šiuolaikinėje maisto pramonėje svarbūs ne tik fiziniai darbai, bet ir technologiniai procesai, kokybės kontrolė, įrenginių priežiūra bei gamybos organizavimas. Įmonėms reikalingi ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai – maisto produktų ir gėrimų technologai, mikrobiologijos laborantai, gamybos meistrai, pirkimų specialistai, pardavimo vadybininkai, kokybės ir techninės priežiūros specialistai.

Telšiuose labiausiai reikalingi technologinių linijų operatoriai, technologai. Šiauliuose – konditeriai, kepėjai, pagalbiniai darbuotojai. Kėdainiuose –plovimo įrangos operatoriai. Mažeikiuose – mikrobiologijos laborantai, krovikai. Joniškyje – paukštienos ir mėsos pusgaminių ruošėjai, sandėlininkai. Raseiniuose visa paklausa – bendrovėje „Norvelita“, kuri nuolat ieško žuvies pusgaminių ruošėjų, žuvų darinėtojų, įrenginių operatorių, pamainos meistrų. Daugeliui įmonių trūksta maisto produktų fasuotojų, pakuotojų, vairuotojų, krautuvo vairuotojų.

Pirmąjį pusmetį maisto pramonės įmonės neterminuotam darbui priėmė 526 žmones. Daugiausiai įdarbino AB „Žemaitijos pienas“, Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita“, „Krekenavos agrofirma“, AB „Pieno žvaigždės“ filialas Mažeikių pieninė, „Scandi Standard – Baltics“, „Kėdainių konservų fabrikas“, „Delikatesas 1937“, „Vikeda“, „Vigesta“ ir „Rūta“.

Įsidarbinimo statistikoje pirmiausia stebimi gamybos ir pagalbinės grandies darbai – daugiausiai įdarbintų klientų pakuotojais, maisto produktų fasuotojais, mėsos ir žuvies apdirbimo darbuotojais, krovikais, kepėjais.

Pasak V. Ignotienės, maisto pramonės įmonėse dažniausiai įsidarbina 25–54 metų gyventojai:

„Ši sritis aktuali ne vienai siaurai darbuotojų grupei – čia darbo galimybių randa ir jaunimas, ir patirties sukaupę vyresni žmonės. Būtent tai padeda išlaikyti regiono užimtumo stabilumą.“

Užimtumo tarnybos informacija