Kaunas +5,3 °C Debesuota
Šeštadienis, 7 Lap 2026
Kaunas +5,3 °C Debesuota
Šeštadienis, 7 Lap 2026




Asociatyvi pexels.com nuotr.

Ne pagal ūkio dydį matuojama jo vertė: smulkūs ir vidutiniai ūkiai kviečiami investuoti į plėtrą

2026/09/09


Padidink tekstą

Lietuvos žemės ūkio stiprybė – ne vien dideliuose ūkiuose. Užaugintos daržovės, vaisiai, uogos, pienas ar mėsa, šeimos ūkyje pagaminta produkcija, tiesioginis ryšys su vartotoju – visa tai yra svarbi Lietuvos žemės ūkio dalis. Smulkūs ir vidutiniai ūkiai dažnai yra arčiausiai vartotojo, vietos bendruomenės ir žemės, todėl jų gyvybingumas svarbus ne tik pačiam ūkiui, bet ir visam Lietuvos kaimui.

Kad tokie ūkiai galėtų augti, modernizuotis ir tapti dar konkurencingesni, nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. jie kviečiami teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“.

Šiam paraiškų kvietimui skirta apie 3,3 mln. Eur. Sostinės regiono projektams numatyta 1 867 247 Eur, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams – 1 503 848 Eur. Paraiškos bus teikiamos supaprastinta tvarka.

Mažesnis ūkis – ne mažesnės ambicijos

Smulkus ar vidutinis ūkis šiandien nebūtinai reiškia tradicinį, mažai investuojantį ūkį. Jis gali būti modernus, diegti naujas technologijas, pats perdirbti užaugintą produkciją, kurti didesnę pridėtinę vertę ir ieškoti trumpesnio kelio iki vartotojo.

„Smulkūs ir vidutiniai ūkiai yra svarbi Lietuvos žemės ūkio dalis. Jie ne tik gamina maistą – tai šeimos pajamos, darbo vietos regionuose, vietos ekonomika ir gyvybingos kaimo bendruomenės. Be to, mažesni ūkiai dažnai turi daugiau galimybių lanksčiai prisitaikyti prie rinkos, kurti nišinius produktus, perdirbti savo produkciją ar ją parduoti tiesiogiai vartotojui. Todėl jų augimas svarbus ne tik konkrečiam ūkininkui – stiprėja ir visas kaimas“, – sako Žemės ūkio ministerijos Paramos verslui skyriaus vyr. specialistė Snieguolė Valiulienė.

Būtent tokioms investicijoms skirta intervencinė priemonė „Smulkių–vidutinių ūkių plėtra“. Jos lėšomis siekiama sudaryti sąlygas mažesniems ūkiams investuoti į gamybos modernizavimą, didinti konkurencingumą, perdirbti savo produkciją ir kurti didesnę pridėtinę vertę.

Priemonės paklausą rodo ir ankstesni rezultatai. Pirmaisiais strateginio plano įgyvendinimo metais su smulkiais ir vidutiniais ūkininkais pasirašytos 43 sutartys už daugiau kaip 7,5 mln. Eur. 2024 m. patvirtinta 119 paraiškų už daugiau kaip 19,8 mln. Eur, o praėjusiais metais pasirašyta 132 sutartys už 13,6 mln. Eur.

„Šie rezultatai rodo, kad smulkūs ir vidutiniai ūkininkai nori investuoti ir mato savo ūkių augimo galimybes. Žemės ūkio ministerijai svarbu, kad jie turėtų tam reikalingas sąlygas. Smulkus ar vidutinis ūkis neturėtų būti vertinamas vien pagal hektarų skaičių – svarbu, kokią vertę jis sukuria, kaip geba konkuruoti ir kokias galimybes mato ateityje. Stiprus Lietuvos žemės ūkis yra įvairus – jame turi būti vietos ir dideliems, ir vidutiniams, ir mažiems, tačiau gyvybingiems ūkiams“, – teigia S. Valiulienė.

Parama – investicijoms, kurios padeda ūkiui augti

Pagal priemonę remiama žemės ūkio produktų gamyba, taip pat ūkyje pagamintų ar užaugintų produktų perdirbimas, pirminis perdirbimas ir pateikimas rinkai. Tai reiškia, kad parama gali padėti ūkininkui ne tik pagaminti žaliavą, bet ir pačiam sukurti didesnę jos vertę. Pavyzdžiui, užaugintos daržovės gali būti vakuumuojamos, konservuojamos, atšaldomos ar užšaldomos, o vaisiai ir uogos – perdirbamos į rinkai paruoštą produkciją.

Remiami pieninės ir mėsinės galvijininkystės, kiaulininkystės, paukštininkystės, kitos gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ir kiti augalininkystės sektoriai.

Daržininkystės sektoriuje remiamos tik su šviežių daržovių gamyba arba jų perdirbimu susijusios investicijos.

Nuo naujos technikos iki drėkinimo sistemų

Paramos lėšomis galima įsigyti naują žemės ūkio techniką ir įrangą, technologinius įrengimus, kompiuterinę įrangą, naujas N kategorijos transporto priemones, skirtas žemės ūkio produktams gabenti.

Taip pat finansuojama projekte numatytai veiklai būtinų pastatų ir statinių nauja statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas, naujos statybinės medžiagos, daugiamečiai augalai ir jų sodinimo darbai, infrastruktūros įrengimas. Numatyta galimybė investuoti ir į drėkinimo sistemas bei ūkinių gyvūnų biologinio saugumo užtikrinimą.

Taigi parama gali būti panaudota labai skirtingiems ūkių poreikiams – nuo naujos technikos ar gamybos įrangos iki investicijų, leidžiančių ūkyje pagamintą produkciją perdirbti ir rinkai pasiūlyti jau sukūrus didesnę pridėtinę vertę.

Kas gali pretenduoti į paramą?

Paraiškas gali teikti fiziniai asmenys, savo vardu kaip valdų valdytojai įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkininko ūkį, arba juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą.

Valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti ne mažesnis kaip 16 001 Eur ir ne didesnis kaip 30 000 Eur.

Paraiškas galima teikti ir su partneriais. Reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba juos perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Iki 80 tūkst. Eur vienam projektui

Vienam projektui galima gauti iki 80 tūkst. Eur paramos. Bendra paramos gavėjo, susijusių įmonių ir sutuoktinių gauta paramos suma 2023–2027 metų laikotarpiu pagal šią priemonę negali viršyti 400 tūkst. Eur.

Didžiausias paramos intensyvumas – 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, pirmą kartą pagal priemonę besikreipiantiems paramos per penkerių metų laikotarpį nuo jų įsisteigimo dienos, paramos intensyvumas gali būti padidintas 15 procentinių punktų.

Stipresnis ūkis – stipresnis kaimas

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane priemonei „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ iš viso numatyta 45 mln. Eur paramos lėšų. Tačiau investicijų vertė matuojama ne tik eurais ar įsigyta technika. Stiprėjantis ūkis reiškia daugiau galimybių išlikti rinkoje, kurti naujus produktus, juos perdirbti, tiesiogiai pasiekti vartotoją, investuoti į ateitį ir perduoti ūkininkavimo tradicijas kitai kartai.

„Kai stiprėja ūkis, stiprėja ir jo aplinka. Atsiranda daugiau galimybių šeimai likti kaime, kuriamos darbo vietos, auga vietos ekonomika, o vartotoją pasiekia daugiau lietuviškos produkcijos. Todėl smulkus ūkis nėra mažas savo reikšme. Jo vertę lemia ne hektarų skaičius, o tai, kiek jis sukuria – šeimai, vartotojui, bendruomenei ir visam Lietuvos kaimui“, – sako S. Valiulienė.

Paraiškos pagal priemonę „Smulkių–vidutinių ūkių plėtra“ bus priimamos nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. Paraiškos teikiamos supaprastinta tvarka.

 

ŽŪM informacija

Dalintis
2026/11/07

Kooperacijos proveržis Lietuvoje. Darome ar laukiame?

Nors apie kooperacijos plėtrą Lietuvos žemės ūkyje kalbama ir diskutuojama ne vienus metus, realybėje spartesnio proveržio vis dar pasigendama. Kooperacijos idėja atrodo patraukli, tačiau ją įgyvendinti praktiškai nėra taip paprasta. Viena ...
2026/11/07

Miškininkas Ramūnas Mažėtis: sėkminga medžioklė gali baigtis ir be laimikio

Vaikystėje Ramūnas Mažėtis lydėdavo tėtį į žvejybą, o vėliau su pusbroliu talkino Žuvinto rezervate ir žiedavo paukščius. Šiandien Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyri...
2026/11/07

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal ekologinės gamybos logotipo atpažįstamumą

Lietuva užima pirmąją vietą Europos Sąjungoje pagal ekologinės gamybos logotipo atpažįstamumą. Naujausios Europos Komisijos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, šį ženklą atpažįsta 75 proc. Lietuvos respondentų, o ES vidurkis s...
2026/11/07

Elektros fiksuotos kainos planų tarifai per savaitę kilstelėjo nereikšmingai, brango nefiksuotos kainos planai

Per praėjusią savaitę vartotojams siūlomų 12 mėn. fiksuotos elektros kainos planų vienos ir dviejų laiko zonų vidutinės 1 kWh kainos didėjo iki 0,3 proc., o 24 mėn. fiksuotos elektros kainos planų – mažėjo iki 0,7 procento. Per savaitę &scar...
2026/11/07

Mūsų emocijos – jų ginklas. Kaip dezinformacijos skleidėjai naudojasi baime ir pykčiu?

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Kiekvienas iš mūsų bent kartą yra patyręs tą staigų jausmą, kai iš baimės net kojos nutirpsta. Perbraukiame pirštu per išmaniojo telefono ekraną, akys užkliūva už rėk... Būtent šią trapią sekundę mes tampame pažeidžiamiausi. Kol esame įsitikinę, kad giname tiesą ir saugome savo artimuosius, kažkas kitas trina rankomis – manipuliacija suveikė nepriekaištingai. Kodėl šiuolaikiniame informa... Apie tai, kodėl dezinformacijos skleidėjai taikosi į mūsų baimę ir pyktį, ir kodėl šios dvi emocijos laikinai išjungia loginį mąstymą, kalbamės su sveikatos psichologe Gintare KUČIAUSKAITE, dirbančia Kauno psichikos sveikatos centre ...
2026/11/07

Kaip dirbtinis intelektas įveikia biurokratiją

Jungtinės Karalystės (JK) ūkininkas iš Stafordšyro sukūrė dirbtinio intelekto asistentą, kuris automatiškai užpildo jo paraišką subsidijoms gauti ir netgi aptinka klaidas: tai leido jam laiku pateikti paraišką ir...
2026/11/07

Panevėžio rajono bendruomenę subūrė žolynų paslaptys ir kūryba

Panevėžys (JP.lt). Panevėžio rajone, Barklainių I kaimo bendruomenės namuose, surengtas edukacinis vakaras „Ką žolynai šnabžda“ subūrė gyventojus pažinti augalus, ragauti žolelių arbatas ir kurti floristikos kompozicijas. Savo ž...
2026/11/07

Nuo galvijų iki alpakų: ŽŪDC pristato interaktyvų Lietuvos gyvulininkystės žemėlapį

Lietuvoje registruota daugiau kaip 629 tūkst. galvijų, beveik 126 tūkst. avių ir 647 alpakos. O kuriose savivaldybėse jų daugiausia, kokios veislės populiariausios ir kaip keičiasi gyvūnų skaičius? Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų...