Teks šiek tiek palepinti

Kol užauga pomidorai ir galime džiaugtis derliumi, daigus tenka ne kartą patręšti. Kaip atpažinti, kokių medžiagų jiems trūksta ir kuo augalus pamaitinti, kad nenukentėtų nuo trąšų stygiaus, teiravomės agronomės, pomidorų augintojos Vilijos Juškevičienės iš Jiezno (Prienų r.).

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Pirma injekcija

Dar daiginant pomidorus namuose kyla klausimas – ar tręšti mažus daigelius? Prieš sėją kai kurie sodininkai pomidorų sėklytes bent trumpam pamerkia į augimo stimuliatorius, bet galima daryti ir kitaip. „Sėju daug skirtingų veislių po sėklytę ar dvi, tad iš anksto jų nemerkiu. Pasėjusi sausas, palieju stimuliatoriumi“, – patirtimi dalijasi V. Juškevičienė.

Dažnai klausiama – tręšti persodinamus augalus ar netręšti? Jeigu taip, tai kuo palepinti iš patalpų išneštus ir į lysvę ar šiltnamį persodintus jau ūgtelėjusius pomidorų daigus?

„Sodinant daigus į nuolatinę vietą, į duobutę galima įberti porą valgomųjų šaukštų žuvų arba kaulų miltų, tinka ir ragų miltai“, – pataria agronomė, mat žuvų miltuose yra fosforo, o kaulų ir ragų miltuose – ne tik fosforo, bet ir kalcio, kalio, azoto.

Kartais pomidorų daigai pamėlynuoja – tai ženklas, kad trūksta fosforo. Ir nebūtinai jo stinga dirvoje. Dėl žemos dirvos temperatūros gali sutrikti fosforo įsisavinimas. Tokiu atveju tręšti nereikia. „Atšils oras – ir viskas susitvarkys“, – pastebi V. Juškevičienė.

Svarbu – tręšti laiku

Azotas – vienas iš pagrindinių makroelementų. Kai jo trūksta, pomidorų lapai susmulkėja, gelsta. Išsivysto vadinamoji chlorozė. Daug azoto yra komposte, perpuvusiame mėšle. Tačiau agronomė perspėja, kad jo pomidorams daugiau reikia tik iki žydėjimo. Vėliau jie azoto turi gauti mažiau.

Kad nepūtų vaisių galiukai, šis pažeidimas vadinamas viršūniniu puviniu, – pomidorams reikalingas kalcis.

Tad kaipgi su kiaušinių lukštais, kuriais augalus mėgsta palepinti dažnas pomidorų augintojas? Agronomės teigimu, įterpti lukštus tiesiog į dirvą – nieko blogo, bet ir naudos mažai, nes lukštuose esantis kalcis – augalams neprieinamos formos. Jį daržovės įsisavins tik po 5–6 metų. Lukštus reikėtų ištirpinti acte. Tada, atskiedus vandeniu, palieti augalus.

Dar viena problema – netolygus nokimas, kai prie kotelio lieka nesunokusi didelė vaisiaus dalis. Tai aiškiai rodo kalio trūkumą. Tokius augalus V. Juškevičienė pataria palieti kalio monofosfatu. Tik atsargiai – nepertręškite, nes kalio perteklius trukdo įsisavinti kalcį ir magnį.

Kiaušinių lukštų tirpalo receptas

Agronomė V. Juškevičienė pasakoja žiemą virtuvės spintelėje laikiusi stiklainį su actu ir kiaušinių lukštais. „Į puslitrinį stiklainį reikia įdėti maždaug 20 kiaušinių lukštų. Tad ir pradėjau nuo puslitrio, vėliau ėmiau litrinį stiklainį, paskui perpyliau į trijų litrų stiklinį indą. Kai lukštai nebetirpdavo, įpildavau dar acto. Tik svarbu neužpildyti stiklainio iki viršaus, nes vykstant reakcijai gana stipriai putoja“, – perspėja daržininkė.

Tirpstant lukštams, susidaro silpnai šarminis kalcio acetatas – augalai jį lengvai įsisavina. „Pats acetatas, anot mikrobio­logo Ivano Russkikho, veikia panašiai kaip gintaro rūgštis, tik jį ne taip greitai sunaudoja dirvos mikroorganizmai, be to, acetatas apsaugo augalus nuo karščio ir sausros“, – teigia V. Juškevičienė.

Panaudojus tirpalą, stiklainyje lieka tik plėvelės, kurias agronomė išmeta. Kai pomidorai pradės megzti vaisius, stiklinę šio tirpalo reikės supilti į 10 litrų vandens ir palieti augalus.

Vilijos Juškevičienės nuotraukos

2021-05-20