Kaunas +15,1 °C Debesuota
Trečiadienis, 16 Rgs 2026
Kaunas +15,1 °C Debesuota
Trečiadienis, 16 Rgs 2026




Atliekų utilizavimas kitaip

2021/05/27


Padidink tekstą

Tvaraus ūkininkavimo ir aplinkos tausojimo sąlygomis svarbu, ne tik kaip auginame ir suvartojame žemės ūkio produktus, tačiau ir tai, kaip utilizuojame jų atliekas. Daug kartų esame girdėję apie šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) sterilizavimą aukštoje temperatūroje, iš jų gaminamus baltymus, riebalus ir kitus produktus bei toli sklindančius nemalonius kvapus. Galbūt kiek mažiau mums girdėtas kitas – organinių atliekų pūdymo anaerobinėmis sąlygomis – būdas, prisidedantis prie žiedinės ekonomikos vystymo. Tarptautinei atsinaujinančios energetikos įmonei „Green Genius“ priklausančios UAB „Tvari energija“ Žaliavų skyriaus vadovas Egidijus Zaida „Ūkininko patarėjui“ papasakojo apie saugų, ekonomišką, patogų ir tvarų atliekų utilizavimo būdą, kurį kiekvienas ūkininkas gali lengvai pasirinkti.

Kas perdirbama

Žaliavų skyriaus vadovas Egidijus Zaida.

ŠGP – tai ūkiuose kritę gyvūnai, ant kelių, laukuose ir miškuose aptikti nugaišę laukiniai gyvūnai, skerdyklose susikaupusios atliekos, gaišenos, atvežtos iš veterinarijos klinikų bei gyvūnų prieglaudų.

Tarptautinei atsinaujinančios energetikos įmonei „Green Genius“ priklausančiose biodujų jėgainėse iš organinių žemės ūkyje ir maisto pramonėje susidarančių atliekų, tokių kaip ŠGP, grūdai, daržovės, nekondiciniai maisto gaminiai ir kt., yra išgaunamos biodujos. Po šio proceso likusias organines medžiagas galima naudoti kaip ekologišką trąšą žemės ūkyje. Biodujų energetika yra laikoma viena pažangiausių ir perspektyviausių atsinaujinančių išteklių energetikos rūšių, kuri daugelyje Europos valstybių yra aktyviai plėtojama. Lietuvoje taip pat įrengiama vis daugiau biodujų jėgainių, iš organinių žemės ūkio, maisto pramonės ar išrūšiuotų komunalinių atliekų gaminančių švarią energiją ir trąšas.

Praėjusiais metais Lietuvoje veikiančioje įmonėje perdirbta 6 tūkst. t ŠGP, tačiau, bendrovės atstovo teigimu, turimi pajėgumai leistų perdirbti ir daugiau nei 10 tūkst. t. Tad ūkininkai kviečiami jų turimas atliekas utilizuoti „Tvarioje energijoje“.

Perdirbimo metodas

Kadangi ne visi skaitytojai yra girdėję apie atliekų utilizavimą anaerobiniu metodu, paprašėme, kad pašnekovas visa tai apibūdintų paprastais žodžiais.

„Visos į biodujų jėgaines patenkančios žaliavos yra susmulkinamos iki reikiamos konsistencijos ir pūdomos specialiose talpyklose anaerobiniu būdu. Šio proceso metu mikroorganizmai suskaido organines medžiagas, procese nedalyvaujant deguoniui. Tokiu būdu užtikrinama, kad irimo metu į aplinką neišsiskirtų metano dujų. Visi procesai vyksta automatizuotai, uždarose ir sandariose talpyklose“, – pasakojo E. Zaida.

Biodujų jėgainėse susidarę produktai niekur nedingsta – jie panaudojami energetikoje ir žemės ūkyje. „Jėgainėse išgautas biodujas kogeneracinis variklis paverčia šilumos ir elektros energija, kuri keliauja gyventojams ir verslo įmonėms. Biodujų gamybos procese susiformuoja organinės trąšos, ūkininkai jas terpia į žemę ir didina grūdinių kultūrų kokybę. Organinės trąšos padeda susidaryti humuso sluoksniui, kuris didina dirvožemio derlingumą. Taip užtikrinamas žiedinės ekonomikos principas, kuris mūsų 11 biodujų jėgainių Lietuvoje valdančiai įmonei yra labai svarbus“, – sakė Žaliavų skyriaus vadovas.

Tausoja aplinką

Biodujų jėgainė.

Kuo atliekų vertimo į biodujas metodas pažangesnis ir priimtinesnis visuomenei bei aplinkai?

Kadangi „Green Genius“ jėgainėse sunaudojamos atliekos, tausojami ištekliai ir kuriamas teigiamas poveikis aplinkai, biodujų jėgainė yra puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys. Kaip žinoma, neigiamą poveikį aplinkai sukuria ozono sluoksnį ardančios metano dujos, kurios į atmosferą išsiskiria visoms organinėms medžiagoms tiesiog pūvant laukuose, sąvartynuose ar panašiai. Tvariai tvarkant šias atliekas sumažinami deginimo procesai, kurių metu išsiskiria didžiausią neigiamą poveikį klimato kaitai darančios CO2 dujos. Prie klimato kaitos stabdymo norintys prisidėti ūkininkai kviečiami susipažinti su šia galimybe ir ją išbandyti „Tvarioje energijoje“.

Pasak „Ūkininko patarėjo“ pašnekovo, jų bendrovė stengiasi, kad technologiniai procesai nedarytų įtakos aplinkinių žmonių gyvenimo kokybei.

„Labai svarbu suprasti, kad atliekas deginant arba pūdant atvirose erdvėse į aplinką išsiskiria dujos, kurios prisideda prie klimato kaitos. Tačiau to galima išvengti, tiek gyvulinės kilmės, tiek bioskaidžias atliekas tvarkant tvariai. UAB „Tvari energija“ valdomoje jėgainėje visi vykstantys procesai, pradedant žaliavų iškrovimu, vyksta uždarose erdvėse, kuriose yra itin stipri oro trauka. Jėgainėje įrengti kompleksiniai oro valymo įrenginiai bei biofiltrai. Įmonei rūpi šalia jos valdomų jėgainių įsikūrę kaimynai ir šalia gyvenančios bendruomenės. Stengiamės su jais palaikyti santykius, išklausyti, atsakyti ir apie visus veiksmus informuoti. Nuolat investuojame į jėgainės ir bendruomenės aplinką, ją geriname“, – sakė įmonės atstovas.

Kaip ir kur kreiptis?

Kaip jau minėjome, per metus Lietuvoje veikiančiose jėgainėse perdirbama 6 tūkst. t ŠGP, tačiau pajėgumai – kone dvigubai didesni. Taigi ūkininkai, kiti ŠGP ir kitų atliekų turėtojai visada gali kreiptis į UAB „Tvari energija“. Rinktis tvarų atliekų utilizavimo būdą ir taip prisidėti prie klimato kaitos mažinimo labai paprasta. Tam nereikia jokių sutarčių – pakanka paskambinti telefonu arba turimas atliekas registruoti internetu ir užsisakyti utilizavimo paslaugą.

„Lietuvoje iš viso turime 11 biodujų jėgainių. Jose perdirbame ŠGP, grūdus, daržoves, žolę, nekondicinius maisto gaminius, pasibaigusio galiojimo produktus ir kitas medžiagas, taip prisidėdami prie atliekų tvarkymo problemos sprendimo. Kiekvienas su mumis susisiekęs ŠGP turėtojas yra registruojamas. Atsakingas darbuotojas susisiekia ir detaliai informuoja apie numatomą atvykimo laiką. Įmonė turi savo specialiai ŠGP pervežti skirtą transportą. Kvalifikuoti vairuotojai atvyksta per numatytą laiką, pasveria surenkamą kiekį ir išrašo važtaraštį“, – informavo E. Zaida.

Bendrovė bendradarbiauja su ūkininkais, savivaldybėmis, maitinimo įstaigomis bei mažmeninės prekybos bendrovėmis.

ŠGP tvarkymo paslauga yra visiškai arba iš dalies kompensuojama valstybės lėšomis. Jei klientui valstybės kompensacija nepriklauso, kaina kiekvienu atveju skaičiuojama individualiai.

Pageidaujantieji susisiekti su paslaugos teikėjais gali skambinti telefonu + 370 691 22 080 arba užsakymą pateikti elektroniniu paštu zaliavos@greengenius.eu. Detalesnė informacija skelbiama interneto svetainėje https://te.greengenius.eu.

Šioje svetainėje, be kita ko, rašoma, kad šalia Vievio esančioje Ąžuolinės gyvenvietėje atidaryta ŠGP perdirbimo linija yra pirmoji tokio tipo biodujų jėgainė Baltijos šalyse.

Juozas SKRIPKAUSKAS ŪP korespondentas

UAB „Tvari energija“ nuotraukos

Nr. 175/7

2021-05-27           šalutiniai gyvūniniai produktai, biodujų jėgainė
Dalintis
2026/09/16

Sodų derlių apkūlė audra

Gamtos stichijų puokštė sodininkams neleidžia atsigauti – po šaltos žiemos netekta daugybės sodų medžių, kruša sukapojo vaisius, o rugpjūčio audra išpurtė ir apgadino dalį derliaus, išvartė vaismedžius. Kai...
2026/09/16

Tai patvirtinta: pasaulis peržengs 1,5 °C. Kas bus po to?

Pasaulis greičiausiai laikinai peržengs 1,5 °C pasaulinio atšilimo ribą, o pagrindiniu klimato politikos klausimu tampa nebe vien galimybė jos išvengti, bet ir tai, kiek aukštai temperatūra pakils virš šio ly...
2026/09/16

„Šilko skarelė“ – kūrybiška kelionė į šilko pasaulį

Pakalniškių kaimo bendruomenėje surengta jauki ir kūrybiška edukacinė veikla „Šilko skarelė“. Į bendrą veiklą susibūrę bendruomenės nariai turėjo galimybę ne tik daugiau sužinoti apie vieną prabangiausių ir įdomiau...
2026/09/16

Prokuratūra kreipėsi į teismą dėl dabartinių Lazdijų rajono ir Alytaus miesto savivaldybių tarybų narių galimai nepagrįsto praturtėjimo

Prokuratūros teismui pateiktuose naujausiuose civiliniuose ieškiniuose prašoma iš dabartinių dviejų Lazdijų rajono bei trijų Alytaus miesto savivaldybių tarybų narių priteisti galimai nepagrįstai jiems išmokėtas i&scaro...
2026/09/16

Suminkštėjusių morkų neskubėkite išmesti, o bulves atskirkite nuo svogūnų: ekspertė pataria, kaip ilgiau išsaugoti rudens derlių

Ruduo dovanoja gausybę šviežio derliaus, tad namuose jo neretai atsiranda daugiau nei įprastai. Tačiau sukauptos atsargos ne visada išsilaiko taip, kaip tikimės – bulvės pradeda leisti daigus ar žaliuoti, svogūnai sudygsta, o m...
2026/09/16

Prasidėjus rudeniui aplinkosaugininkai primena, kaip elgtis susidūrus su laukiniais gyvūnais

Prasidėjus rudeniui, tauriųjų elnių ir briedžių rujai bei suaktyvėjus laukinių gyvūnų migracijai, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena gyventojams, kaip elgtis pastebėjus laukinį gyvūną mieste ar gyvenvietėje. Tik įsitikinus, kad gyvū...
2026/09/16

Lietuvos pieno sektorius keičiasi: didesnės bandos, augantis produktyvumas

Lietuvos pieno sektoriaus vaizdas per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasikeitė. Pieninių karvių ir jų bandų šiandien mažiau, tačiau bandos tapo didesnės, o vienos karvės produktyvumas reikšmingai išaugo. Dėl to pieno gamy...
2026/09/16

„Žemaitijos pieno“ grupės pajamos šiemet augo 4,6 proc. iki 171,2 mln. eurų

Vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo grupių „Žemaitijos pienas“ preliminarūs pardavimai pirmąjį pusmetį siekė 171,2 mln. eurų – 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.