Pieniniai kupranugariai – Lietuvos ateitis?

Lietuva – ne dykumų kraštas, todėl nenuostabu, kad mūsų šalyje dykumų laivais pramintų kupranugarių galima aptikti tik zoologijos soduose. O apie pieninius kupranugarius, auginamus dėl vertingo jų pieno, net ir retas kuris yra girdėjęs, jau nekalbant apie tai, kad juos kas nors melžti mokėtų... Tačiau tai netrukdo Lietuvos mokslininkams ne tik domėtis pieninių kupranugarių selekcija, bet ir patarinėti šių vis dar pas mus egzotiniais laikomų gyvūnų tyrinėtojams.

Tyrinėjo genotipus

Praėjusių metų pabaigoje – gruodžio 25 dieną – Kazachstane, Šymkento M. Auezovo Pietų Kazachstano universiteto Biotechnologijų katedroje, buvo ginama daktaro disertacija apie kupranugarių genetinę diagnostiką naudojant DNR technologiją ir jos diegimą žemės ūkyje. Tai darė doktorantė Elmira Adilbekova. Savo mokslinėje disertacijoje ji aptarė įvairiuose Kazachstano regionuose pienui auginamų kupranugarių populiacijų ypatumus, jų genetinius skirtumus, išskyrė skirtingų pieno produktyvumo krypties populiacijų kupranugarių genotipus, tyrinėjo, kuri populiacija yra produktyviausia, sukūrė produktyvaus pieninių kupranugarių veisimo genų fondo informacinę duomenų bazę. Iš viso buvo ištirta 612 pieninių kupranugarių DNR – 300 patelių, 300 – jauniklių bei 12 – patinų.

Kupranugarių veisimas yra tradicinė Kazachstano žemės ūkio sritis, pagrįsta veiksmingu dykumų ir pusiau dykumų zonų naudojimu tvariam bei intensyviam sausringų regionų agropramoninio komplekso vystymuisi. Prioritetinė gamybos kryptis yra pieno produktai, mat kupranugarių pienas ir jo perdirbti produktai paklausūs tiek vidaus rinkoje, tiek išorėje – Muitų sąjungoje, Europos Sąjungoje ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione. Kazachstano žemės ūkio produkcijos gamintojai yra suinteresuoti veisti labai produktyvius kupranugarius, o didelės apimties kupranugarių genotipai turi neribotą paklausą tiek vidaus, tiek ir užsienio rinkose pieno pramonės plėtrai. Todėl įvairių Kazachstano zonų kupranugarių genų fondo genotifikavimas naudojant DNR technologiją yra aktuali žemės ūkio gyvūnų biotechnologijų mokslinių tyrimų sritis.

Tarp disertacijos vadovų – lietuviška pavardė

E. Adilbekovos mokslų daktaro disertacija neturėtų nieko stebinti, nes Kazachstanas yra kupranugarių augintojų šalis. O jos disertacija pirmą kartą Kazachstane padėjo mokslinius ir metodinius kupranugarių pieno gamybos krypties DNR technologijos pagrindus, leidžiančius patikimai įvertinti didelio produktyvumo gyvulių genetinį profilį įvairiuose šalies regionuose. Tačiau įdomiausia tai, kad, Šymkento M. Auezovo Pietų Kazachstano universiteto svetainėje (https://ukgu.maximuswork.com/science/obyavlenie-o-zaschite-dissertatsiy) skelbiamais duomenimis, E. Adilbekovos rengiamos disertacijos moksliniam darbui vadovavo ne tik to paties universiteto profesorius, žemės ūkio mokslų daktaras Nuradinas Alibajevas, bet ir mokslininkas iš Lietuvos – biotechnologijų mokslų daktaras, Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus!

Atsitvėrė tylos siena

Dar birželio 10 dieną „Ūkininko patarėjas“ elektroniniu laišku kreipėsi į ŽŪR pirmininką, prašydamas plačiau papasakoti apie savo, kaip mokslininko, indėlį rengiant E. Adilbekovos disertaciją, kokių konsultacijų teikė, kada ir kaip susidomėjo pieninių kupranugarių selekcija, ar gali būti kokia nors nauda iš šio mokslinio darbo Lietuvos žemės ūkiui?

Taip pat magėjo sužinoti, ar vadovavimas disertaciniam darbui buvo A. Svitojaus, kaip privataus mokslininko, veikla, ar koks ŽŪR vykdytas projektas, ar vadovavimas moksliniam kandidato į mokslų daktarus darbui buvo nors kiek apmokamas? Tokių klausimų kilo susipažinus su A. Svitojaus pateiktu atsiliepimu apie E. Adilbekovos disertaciją. Mat jis surašytas rusų kalba ant originalaus ŽŪR blanko. Negana to, A. Svitojaus parašas patvirtintas apskrituoju ŽŪR antspaudu. O ŽŪR svetainėje apie pieninių kupranugarių genetikos tyrimus – nė žodžio.

Deja, per beveik mėnesį iš ŽŪR pirmininko A. Svitojaus „Ūkininko patarėjas“ jokių atsakymų į pateiktus klausimus nesulaukė. Jokios reakcijos nebuvo ir į telefono skambučius ar SMS žinutes.

Klausimų ŽŪR pirmininkui kopija buvo išsiųsta ir ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėjai Sonatai Kisielienei, tačiau ši, kaip pati redakcijai pripažino, elektroninį laišką su klausimais ištrynusi, nes klausimai išeina už jos kompetencijos ribų. Be to, jai esą visiškai nebeaišku, kam „Ūkininko patarėjas“ atstovaujantis...

ŪP informacija

2021-07-08