Kas katinui uodegą pakels?

Ar ministerijos nuopelnas, kad žemdirbiams šiemet nereikės atkurti suartų pievų?

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pasigyrė, kad po intensyvių derybų ir konsultacijų su Europos Komisija jai pavyko pakoreguoti daugiamečių pievų referencinius dydžius. Dėl to Lietuva neperžengė leistinos pievų plotų sumažėjimo ribos ir ūkininkams suartų pievų šiais metais atkurti nereikės. O gal kitos priežastys privertė ŽŪM stengtis iš paskutiniųjų, kad galėtų ūkininkams parodyti, jog ir ji dar gali kažką nuveikti? „Ūkininko patarėjas“ domėjosi, ar nebus pagelbėję prie ministerijos atvežti šieno ritiniai arba „ministro šefo“ reklamos stendas šalia greitkelio, žemdirbių visuomeninių organizacijų spaudimas valdininkijai ir politikams.

Tik žemdirbių nuopelnas

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas įsitikinęs, kad labiausiai nusipelnė patys žemdirbiai, nes labai ryžtingai rėmė ministrą Kęstutį Navicką prie sienos. „Jau gruodžio mėnesį ministerijai buvo siūlomi įvairūs variantai, kaip galima tas pievas sutvarkyti. Jautėsi, jog jie ten dirbo atbulomis rankomis, kad mes, ūkininkai, tiesiog nurimtu- me – žiūrėkite, padarėme, ko jūs norėjote. O rezultatas koks jau išėjo, toks... Šis ministerijos spaudimas, ko mes nenorėjome daryti, bet buvome priversti, prasidėjo spalio mėnesį. Todėl Žemės ūkio akademijoje surengtas susitikimas su žemės ūkio ministru ir parodė ūkininkų nepasitikėjimą juo bei mūsų požiūrį į tai, kaip veikia ministerija“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė M. Puidokas.

Kelmiškis mano, kad buvo pasiekti rezultatai, kuriais ūkininkai gali didžiuotis. Puiku, kad reikiamu momentu žemdirbiai būna vieningi, kaip tik vienybė ir atneša laimėjimus.

„Galiu pasakyti, kad tai dar nesibaigė. Ūkininkų gretose yra jaunimo, kuris vis aktyviau įsitraukia į veiklą, kuris stebės, analizuos visą ŽŪM veiklą. Ji mūsų dar tikrai netenkina šimtu procentų. Ir tie naujieji viceministrai dar turi įrodyti ką moka, klaidų jie jau padarė. Mes tikrai viską stebėsime ir pro pirštus nepraleisime“, – garantavo Kelmės rajono ūkininkų sąjungos vadovas.

Nuomonės, veiksmai, priemonės, reikalavimai...

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa ŪP teigė, kad tai, ką paskelbė ŽŪM, dar nėra galutinai priimta, tai tik ministerijos išsakyta nuomonė. „Manau, kad į šią nuomonę viskas susidėjo – ir žemdirbių iniciatyvos, ir KRK kalbėjimai. Sakoma, kad kiekviena išsakyta mintis vis dėlto formuoja nuomonę. Ministerijos nuomonei tikriausiai įtakos turėjo žemdirbių pasipriešinimas. O mes KRK posėdyje neseniai iš paties ministro lūpų išgirdome šią ŽŪM informaciją. Mūsų komiteto nariai vienareikšmiškai teigiamai priėmė tokią žinią“, – sakė V. Kanopa.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis redakcijai tvirtino, kad negalima atmesti nė vieno veiksmo ar priemonės. Bet, pasak jo, yra kita didelė bėda – prievarta. „Reikalausime, kad būtų atšaukti visi kvaili žaliojo kurso, klimato kaitos priemonių reikalavimai. Melioracijos griovių užvertimas akmenimis, matomų zonų praplėtimas prie kai kurių vandens telkinių turi būti panaikinti, nes esame tikrai ant kritinės grėsmės ribos. Mūsų tikslas, kad visi šie kvaili reikalavimai, valdininkų sugalvoti, niekuo nepamatuoti ir nepasverti, paimti, kaip sakoma, „iš lemputės“, būtų kuo greičiau naikinami“, – piktinosi J. Sviderskis.

Užtenka tyčiotis iš žemdirbių

LŽŪBA generalinis direktorius sakė, kad šie reikalavimai artimiausiu metu bus išguldyti popieriuje ir atiduoti premjerei Ingridai Šimonytei. „Mes netenkinsime bet kokių nesąmoningų valdančiųjų užgaidų, todėl atsakingai pareikšime, kad už šalies gyventojų aprūpinimą maistu, o dabar dar ir už pagalbą Ukrainai, tik mes, žemdirbiai, esame atsakingi. Turime būti susitelkę, užtenka tyčiotis iš žemdirbių. Ir ne tik mes, bet ir visos Europos ūkininkus vienijanti organizacija „Copa-Cogeca“ jau yra tuo labai susirūpinusi. „Briuseliniai“ biurokratai jau peržengė visas ribas, versdami žemdirbius daryti negalimus dalykus, kurie yra kenksmingi visuomenei. Tai – didžiulis pavojus nacionaliniam saugumui, jeigu neprigaminsime maisto produktų“, – teigė J. Sviderskis. Jis sakė, jog būtina nutraukti kenkėjišką veiklą prieš žemdirbius, prieš žemės ūkį, nes Lietuva jau ir taip yra ant kritinės ribos. Pasak jo, kiaulių nebeturime, pieno kiekiai – irgi ant ribos, trąšos pabrango 3 kartus, elektros energija – 6 kartus, dujos – niekas nebesuskaičiuoja, kiek pabrango. O padidėjusios pieno supirkimo kainos nė kiek nekompensuoja tų visų pabrangimų, kurie šiandien užgulė žemdirbių pečius.

„Visiškai neaišku, kaip rytoj bus su energetika ir panašiais dalykais. Taip kad tokių šposų negali būti, nes mūsų ūsai jau galutinai ištampyti“, – nerimavo J. Sviderskis.

Ministerijos valdininkai: Briuselis liepė...

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkė Danutė Karalevičienė ŪP sakė mananti, kad viena ŽŪM persigalvojimo priežasčių gali būti didelis žemdirbių nepasitenkinimas dabartine žemės ūkio politika. „Žmonės mato, kad viskas važiuoja ne į tą pusę, ne į žemdirbių gerovę. Priešingai – visos sąlygos yra tik bloginamos. Tai daroma ne palaipsniui, o čia ir dabar. Manau, kad padėjo ŽŪM ir mūsų susitikimas, kurį tuometis LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis organizavo Žemės ūkio akademijoje. Ten buvo viešai išreikštas ir jaunųjų ūkininkų nepasitenkinimas dabartine padėtimi. Naudos davė ir prie ŽŪM atvežti šieno ritiniai“, – neabejojo D. Karalevičienė.

LŽŪT pirmininkės teigimu, pats žemės ūkio ministras dabar, jau atėjus pavasariui, važiuodamas per Lietuvą, dar gali matyti laukuose be jokio tikslo besivoliojančius šieno ritinius, kurie tikrai neatspindi geros agrarinės būklės. Jie niekam nereikalingi. Šiandien žmonės patiria kaštus, ir tik kalbama, jog esant klimato kaitai, reikia pereiti prie tausojimo.

„Viskas daroma atbulomis rankomis. Tad galbūt pabijojimas, didelis žemdirbių nepasitenkinimas, įsiklausymas į tai, ką sako žemdirbiškos organizacijos, davė tokių rezultatų, kad nors vieneriems metams suartų pievų atkūrimo programa yra nukeliama ir šiemet nereikės jos įgyvendinti. Ministerija jau pradeda kreipti dėmesį, kad šiandien bręsta didelis skandalas, nepasitenkinimas savais žmonėmis, kurie atstovauja žemės ūkiui, o nuvažiavę į Briuselį negali nieko išsiderėti. Ir kyla klausimas Lietuvos mastu: ką mes siunčiame į Briuselį? Turėtume visai kitaip rinkti, deleguoti tik tokius žmones, kurie išmano, žino, ko važiuoja, ir kurie gali pasakyti: „Buvau, atsiskaičiau ir štai ką padariau“, – mąstė D. Karalevičienė.

Ji piktinosi, kad pastaruoju metu žemdirbiai pasigenda ŽŪM atstovavimo Briuselyje. Ministerijos klerkai, parvažiavę iš ten, sugeba tik pasakyti, kad taip Briuselis liepė, tokie yra reikalavimai. „Nėra ten dialogo, nėra atstovaujančių Lietuvos žemdirbiui. Mes priversti savo žemę išnaudoti ne taip, kaip norime, bet kaip kažkas diktuoja iš Briuselio, o tiksliau pasakius – tai yra mūsų ŽŪM neveiklumas“, – apibendrino LŽŪT pirmininkė.