Lietuvos gyventojai ginkluojasi

Kol šalies valdžia nesiryžta bent medžiotojų ir šaulių bendruomenėms išdalyti gynybai tinkamų ginklų, ginklavimosi spragą stengiasi užpildyti patys žmonės. Ginklų pardavėjai, šaudymo kursų organizatoriai stebi susidomėjusiųjų srautus, tad neabejojama, kad žmonių, turinčių teisę naudotis ginklais, skaičius gerokai padidės. Tiesa, su savigynai skirtu pistoletu priešų tanko nesustabdysi, bet atgrasyti nusprendusius pasipelnyti iš karinės situacijos marodierius galima. Ir reikia.

Verslininko iniciatyva

Bene drąsiausia pastarojo meto iniciatyva – apginkluoti visuomenę karo ginklais. Verslininkas, medžiotojas Danielius Bunkus jau Rusijos ir Ukrainos karo pradžioje kreipėsi į šalies valdžią. Jis siūlė 30 tūkst. šalies medžiotojų apmokyti naudotis bent pagrindine Lietuvos kariuomenės ginkluote. Tai, anot verslininko, yra kelių valandų darbas, o agresijos atveju „turėsime 30 tūkst. civilių, mokančių surinkti, išrinkti, užtaisyti kovinį ginklą, iš jo iššauti ir pataikyti“. D. Bunkus taip pat siūlė įtraukti į vyresniųjų mokyklos klasių programas privalomąją karinio parengimo ir savigynos discipliną.

Kol šalies valdžia tuo klausimu tyli, D. Bunkus savo pasiūlymus neseniai papildė naujais. Vienas jų – išdalyti taktinius prieštankinius / priešlėktuvinius ginklus apmokytiems civiliams – medžiotojams, šauliams, savanoriams, kurie turi sąlygas tokius ginklus laikyti namuose. Verslininkas tikisi, kad jo pasiūlymus valdžia išgirs ir imsis veiksmų – tai nieko nekainuos, bet „duos milžinišką efektą šalies gynybai“.

Pagal statistiką – uodegoje

Viena labiausiai ginkluotų Europos šalių – Šveicarija, kurioje kone kiekvienoje šeimoje laikomas automatinis karabinas ir pistoletas. Mat po dalyvavimo kariniuose mokymuose ir iššovę nustatytą šūvių skaičių, šauktiniai kariškus ginklus ne palikdavo saugykloje, o parsigabendavo į namus. Ukrainos karo akivaizdoje tokia praktika gali labai pasiteisinti, mat į saugyklas sudėti ginklai vienu kitu priešo raketos šūviu gali būti sunaikinti. Vis dėlto ES, kurią sukrėtė praėjusio dešimtmečio teroro aktai, spaudžiama Šveicarija 2019 m. referendumu sugriežtino ginklų laikymo reikalavimus.

JAV, kur teisę turėti ginklą užtikrina šios šalies Konstitucija, gyventojai disponuoja tokiu skaičiumi ginklų, kad, juos išdalijus visiems, užtektų ne tik šios šalies vyrams, bet ir moterims bei vaikams. JAV įsigyti ginklą nėra sudėtinga.

Lietuvos nei su Šveicarija, nei su JAV lyginti neįmanoma. Pagal vienam gyventojui tenkančių ginklų skaičių atsiliekame nuo daugelio Europos šalių. Antai skaičiuojama, kad Norvegijoje, Suomijoje 100 gyventojų tenka apie 30 ginklų, o Lietuvoje, atmetus kariuomenę bei policiją, tūkstančiui gyventojų tenka tik 7 ginklai! Tai itin žemas apsiginklavimo lygis: ginklų turi mažiau nei 100 tūkst. mūsų šalies gyventojų, kiekvienas maždaug po du. Čia skaičiuojami pistoletai, graižtviniai, lygiavamzdžiai šautuvai, dujiniai pistoletai ir kiti nedidelės galios ginklai.

Susidomėjusiųjų padaugėjo kartais

Karas Lietuvos pašonėje ėmė keisti žmonių požiūrį į ginklus. Tai, kas iki šiol daugeliui atrodė nereikalingas daiktas, pastaruoju metu staiga tapo svarbiu ir būtinu.

Šiauliuose įsikūrusios bendrovės „Vollit“, kuri visoje šalyje prekiauja ginklais ir įvairia amunicija, direktorius Gintautas Rimša „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad pastarosiomis savaitėmis gyventojų susidomėjimas ginklais reikšmingai išaugo.

„Ginklų pardavimas padidėjo, juos įsigyja tie, kas turi teisę laikyti savigynai skirtą ginklą ir iki šiol nebuvo jo nusipirkęs arba įsigyja papildomą. Tačiau pardavimų pikas bus kiek vėliau, mat dabar stebime suintensyvėjusį kursų lankymą. Mūsų bendrovė tokius kursus organizuoja, dabar renkamos viena grupė po kitos. Iš viso pastaruoju metu į šaunamojo ginklo laikymo, nešiojimo ir panaudojimo savigynai kursus užsirašė daugiau kaip šimtas žmonių, kai kurie jau išlaikė egzaminus, kiti ruošiasi mokytis. Kai visi jie išlaikys egzaminus, tada ir matysime tikrąjį ginklų pirkimo piką“, – neabejojo G. Rimša.

Pasak bendrovės direktoriaus, jų kursus lanko ir Šiaulių miesto, ir visos apskrities gyventojai. Įvertinus visų Lietuvoje esančių apskričių skaičių, galėtume spėti, kad per pirmąsias karo Ukrainoje savaites Lietuvoje gali būti parduoti tūkstančiai savigynai skirtų ginklų.

Paklaustas, kokio amžiaus gyventojai lanko kursus, G. Rimša sakė, kad dažniausiai tai vidutinio amžiaus žmonės – vidurkis 42 metai. „Nepasakyčiau, kad būtų daug jaunimo, daugiausia kreipiasi vidutinio amžiaus žmonės. Pagal įstatymą, pistoletą galima įsigyti nuo 23 metų amžiaus, ilgąjį graižtvinį šautuvą nuo 21 metų. Žmonių tikslas – turėti ginklą savigynai, kad nesusidarytų kažkokios kritinės situacijos“, – mano G. Rimša. Jis įvardijo ir apytikslę sumą, kurią norintis apsiginkluoti žmogus turės išleisti. „Jei pistoletas normalus, pavyzdžiui, Beretta, Glock ar kiti, vidutiniškai kainuoja apie 700 Eur. Dar pridėkime dėklą, šovinius, susidarys 800 Eur. Kursai pas mus kainuoja 90 Eur“, – sakė G. Rimša. Tačiau yra ir gerokai brangesnių pistoletų, revolverių, kainuojančių ir per 2 tūkst. Eur, ir per 5 tūkst. Eur. Tad pasirinkimas priklauso nuo perkančiojo kišenės.

Ginklais susidomėję lietuviai tikriausiai nesitiki pistoletais atremti galimo agresoriaus. Iš karo Ukrainoje patirties matyti, kad tokiomis aplinkybėmis padaugėja įvairių plėšimo atvejų, pasirodo marodieriai. Turėdamas ginklą žmogus gali tikėtis apsaugoti savo turtą ir šeimos narius.

ŪP korespondentas - Juozas SKRIPKAUSKAS

Susijusios temos - skaitykite: medžiotojų ginklai; ginklai;