Pavasarinės šalnos pražudė dalį derliaus

Šių metų žiema pasėliams žiemoti buvo palanki , tačiau kai kuriuose ūkiuose šaltis vis dėlto padarė nemenkos žalos. Staigmenų iškrėtė pavasarinės šalnos, nušaldžiusios ne tik žieminius rapsus, bet ir žieminius javus. Draudėjai tvirtina, kad šį pavasarį bendra žalos išmokų klientams dėl pasėlių suma, palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, turėtų būti keletą kartų didesnė. 

Neteikia optimizmo

Pavasarinės šalnos padariniai Šiaulių, Klaipėdos ir Telšių rajono ūkininkams neteikia optimizmo, daugelyje ūkių iššaldyti žieminiai kviečiai, žieminiai rapsai. Šiaulių r. ūkininkas Tautvydas Zelba sakė, kad labiausiai nukentėjo tie žieminiai pasėliai, kurie augo durpingame dirvožemyje, žemesnėse vietose. „Ankstesniais metais šalnos pakenkdavo vasarinėms kultūroms. Keista, kad dabar pakenkė žieminiams kviečiams. Šaltis buvo stiprus, dirvos paviršiuje jis siekė daugiau nei 6 laipsnius. Buvo sausa, augalai dar nebuvo sustiprėję, todėl neatlaikė šalčių“, – svarstė T. Zelba. Visi laukai neiššalo, nukentėjo tik tam tikri plotai. Kol kas jis nėra apsisprendęs, ką darys su šalnos išdarkytais laukais, nes atsėti jį vasarinėmis kultūromis – jau per vėlu.

„Pasėlius buvau apdraudęs nuo žieminio iššalimo, tačiau nuo pavasarinių šalnų nedraudžiau, nes nemaniau, kad peržiemoję žiemkenčiai ir rapsai pavasarį iššals.Šis pavasarinis triukas man parodė, kad gamta agresyvėja, klimatas keičiasi ir mes esame priklausomi nuo gamtos ir įvairių rizikų. Jei tik galima, reikia draustis“, – tvirtino vyras.

Niekada neperžiemoja idealiai

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovo Raimundo Juknevičiaus teigimu, Šiaulių rajone žieminės kultūros nukentėjo ne tik nuo pavasarinių šalnų, bet ir nuo užmirkimo. „Pasėliai ne tik apšalo, bet ir užmirko, išretėjo dėl blogai veikiančios melioracijos, laukuose per ilgai telkšojo vanduo. Statistika rodo, kad užmirkusių pasėlių plotų vis daugėja, nes melioracijos įrenginiai sensta. Žieminės kultūros niekada neperžiemoja idealiai. Šie metai žemdirbiams nėra blogi, būdavo ir prastesnių, kai pasėliai iššaldavo ir juos tekdavo atsėti 100 proc.“, – teigė LŪS vadovas. Paklaustas, ar ūkininkai, norėdami ramiau išgyventi gamtos staigmenas, draudžia pasėlius, R. Juknevičius atsakė, pirmiausia žemdirbys turi pasėti ir tik vėliau drausti. „Ne kiekvienas ūkininkas, kuris į dabartinį derlių investavo pavasarinėmis kainomis, turės laisvų pinigų, kad galėtų susimokėti pirminę draudimo įmoką“, – pastebėjimus išsakė R. Juknevičius. Tačiau jis tvirtino, kad yra nemažai ūkininkų, kurie metai iš metų draudžia žieminius pasėlius. Yra ir tokių, kurie niekada nesidrausdavo, bet pasižiūrėję, kad kaimynai tai daro nuolat, apsvarsto, ar verta tai daryti, ir ryžtasi draustis. „Jau rudenį jautėme, kad kils energetinė krizė, kuri neišvengiamai didins grūdinių kultūrų auginimo kaštus, o garantijų, kad išaugusius kaštus padengs produkcijos supirkimo kainos, nebuvo“, – sakė R. Juknevičius.

Padarė juodą darbą

Permainingi orai sukėlė rūpesčių Šakių r. ūkininkui Mindaugui Martinaičiui. Jis teigė, kad šalčiai iškilnojo žieminius kviečius ir sunaikino rapsus. Šalnos jo ūkyje juodą darbą padarė vasario–kovo mėn., pražudė 37 ha žieminių rapsų, užmirko ir plotelis žiemkenčių. Todėl Martinaičiams teko pasinaudoti draudimo paslaugomis. „Be abejo, iš draudimo neprasigyvensi, bet kritinėse situacijose jis vis tiek gelbsti. Manau, kad draudimą reikia įtraukti į bendras ūkio sąnaudas ir neskaičiuoti, ar jis atsiperka, ar neatsiperka. Čia yra taip pat, kaip ir su kokia nors žemės dirbimo operacija ar produktų panaudojimu“, – savo apsisprendimą pagrindė M. Martinaitis.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas sakė, kad laukų, iššalusių nuo pavasarinių šalnų, kurios buvo lokalios, Lietuvoje nėra daug, tačiau ūkio mastu nukentėjusių yra nemažai. LGAA pirmininkas pastebėjo, kad pasėlių draudimas tarp ūkininkų nėra populiarus, nes tai – brangus malonumas. Ne visi ūkininkai ryžtasi drausti pasėlius, bet situacija gerėja. Rinkoje atsiranda konkurencija.

Kaina – svarbus elementas

Pasėlius draudžiančios kompanijos UADBB „AgroRisk Broker“s vadovas Algimantas Navickas pripažino, kad šie metai – pirmi, kai apšalo ir pagelto javai, ypač žieminiai kviečiai. „Per 22 metų draudimo praktiką  pirmą kartą susidūriau su šiuo reiškiniu. „Anksčiau nuo pavasarinių šalnų javų drausti nerekomenduodavau, sakydavau, kad protingiau būtų drausti rapsus, nes žydint gali nušalti žiedai ir dėl to nesusiformuoti  ankštaros. Tačiau klydau, nukenčia ir javai. Kai rapsų stiebus, kurie pritvinkę vandens, užklumpa šalna, ji tiesiog juos susprogdina. Su javais tokių problemų nebūdavo“, – apgailestavo A. Navickas. Jis pridūrė, kad dabar ūkininkai turėtų draustis nuo visų rizikų. Savidraudos fondas į lietaus rizikas jau įtraukė net sniegą, kuris prieš dvejus metus buvo iškritęs birželio mėnesį, ir net apledėjimą.

Pasak A. Navicko, net jeigu to nepasitaikydavo anksčiau, niekas negali pasakyti, kad taip nebus šiemet. „Kaina – svarbus elementas. Bendraudamas su žemdirbiais, aš visada vadovaujuosi savo patirtimi, juos konsultuoju, patariu, ką daryti, ar verta kreiptis į draudikus, ar neverta, kaip pačiam nustatyti žalą“, – akcentavo UADBB „AgroRisk Brokers“ vadovas.

Ieško priemonių suvaldyti riziką

BTA draudimo rizikos vertintojas Deividas Juodis pasakojo, kad šiemet, jau pavasariui įpusėjus, imta registruoti pirmas žalas. Dažniausiai ūkininkai kreipėsi dėl žieminių rapsų.  Žalų, susijusių su šia daug investicijų reikalaujančia kultūra, yra registruota daugiausia. „Tokiais atvejais augalai neperžiemoja ir prasidėjus aktyviosios vegetacijos laikotarpiui pavasarį neatsigauna, neša nuostolių jų augintojams. Daugiausia žalų registruota Pakruojo, Biržų, Panevėžio, Anykščių, Raseinių, Klaipėdos rajonuose“, – kalbėjo pasėlių draudimo rizikos vertintojas.

D. Juodis teigė, kad šiemet klientams jau yra išmokėta ne viena išmoka dėl iššalusių pasėlių.. „Ūkininkams reikėtų investuoti į dirvožemio tyrimus, tiksliąją žemdirbystę. Remiantis jų duomenimis, galima objektyviau įsivertinti ir pasėlių, ir dirvožemio būklę, pasirinkti tinkamiausias auginimo technologijas, gautą derlių parduoti laiku ir už pelningiausią kainą. Tik tokia formulė leis pasiekti maksimalių rezultatų ir įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus“, – pabrėžė D. Juodis.

Paneigė mitą

Dėl gamtos kataklizmų kiekvienais metais pasėlių savidraudos fondas žemdirbiams išmoka nemenkas draudimo išmokų sumas. Pasak pasėlių savidraudos fondo filialo „VH Lietuva“ vadovo pavaduotojos Tomos Rickevičienės, šiemet jau yra priskaičiuota per 2 mln. Eur. draudimo išmokų, dalis jų jau yra išmokėtos. Atsiskaitymo procesas vyksta etapais, nes vieni žemdirbiai į savidraudos fondą kreipiasi anksčiau, kiti – vėliau. Jau yra gauta per 800 kreipimųsi dėl pasėlių iššalimo, dabar registruojami padaryti nuostoliai. Nuo žiemos šalčių labiausiai nukentėjo žieminiai rapsai, tai sudaro 75 proc. visų pranešimų, ir žieminiai kviečiai. Tačiau tarp pažeistų javų yra ir kvietrugių bei žieminių rugių. Šaltis pažeidė daugiau kaip 30 tūkst. ha.

Pastaraisiais metais žemdirbiai jau paneigė mitą, kad pasėlių draudimas yra skirtas didesniems ūkiams. Dabar draudžiasi ir smulkūs ūkininkai, kuriems netgi yra sudarytos specialios draudimo sąlygos. „Draudžiasi tie, kurie saugo savo pasėlius, investicijas ir pajamas.“, –  teigė T. Rickevičienė.