Pasėlių draudimas: vieniems per brangu, kitiems neapsimoka

Lietuvoje veikia ne viena draudimo bendrovė, galinti apdrausti ūkininkų pasėlius ir jų turtą nuo vis dažnėjančių gamtos kataklizmų, atlyginti jų padarytą  žalą. Tačiau toli gražu ne visi žemdirbiai dėl gana didelių draudimo įmokų ir kitokių priežasčių gali pasinaudoti jų paslaugomis. Gal situaciją pakeistų didesnė draudimo bendrovių tarpusavio konkurencija?

Pradėjo vokiečiai

Drausti pasėlius ir kitą ūkininkų turtą Lietuvoje pradėta tik beveik prieš du dešimtmečius. Tuometinei valdžiai tapo per brangu iš valstybės biudžeto skirti žemdirbiams išmokas už suniokotus pasėlius arba pražuvusį derlių, todėl ji kreipėsi į Vokietijos pasėlių draudimo bendrovę „Vereinigte Hagel“ prašydama sudaryti galimybę ūkininkams apsidrausti. Ši atsiliepė.

Vėliau atsirado ir daugiau draudimo bendrovių, kurios ryžosi imtis tokios veiklos. Tačiau masiškai drausti savo pasėlius žemdirbiai nepradėjo. Įmokos daug kam pasirodė ne pagal kišenę, tad nieko kito nebeliko,  kaip rizikuoti, tikintis, kas nieko blogo neatsitiks. Vieniems pasisekė – iš tiesų  niekas neatsitiko, kitiems – už tokią riziką teko brangiai sumokėti.

Kas diktuoja madas?

Uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Legator“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Vaida Volbikaitė pripažįsta: pasėlių draudimas Lietuvoje vis dar yra pradžios stadijoje. Statistika rodo, kad kasmet apdraudžiama tik apie 30 proc. visų pasėlių. Pasak jos, rinką ir toliau valdo praktiškai tik vienas draudikas „VH Lietuva“ – jis ir diktuoja šio draudimo madas.

Trečią sezoną pasėlių draudimu užsiima draudimo bendrovė BTA, priklausanti tarptautinei VIG grupei. Jos atėjimas į šią draudimo rinką įnešė šviežių vėjų, prasidėjo tam tikras sujudimas. Pasitvirtino laisvos rinkos taisyklė: kuo daugiau konkurencijos – tuo geriau paslaugos pirkėjams. Šiuo draudimu bandė užsiimti ir kita VIG grupei priklausanti draudimo kompanija „Compensa“, bet nuo šių metų pavasario drausti pasėlius ji jau nesiūlo.

Baugina didelis nuostolingumas

Pagrindinės priežastys, kodėl draudikai neskuba plėtoti šios draudimo rūšies, V. Volbikaitės teigimu,  – didelis nuostolingumas, nes draudimo objektas – pasėliai – labai lengvai pažeidžiamas įvairių gamtos jėgų, laukinių gyvūnų, neatsargios žmogaus veikos. Nuostolingumas dažnai siekia sumas, kurios surenkamos už polisų įmokas, būna metų, kai reikia ir primokėti. Esant tokiai situacijai, draudikai turi turėti didelį kapitalą ir perdraudimą, kad apdraustiesies patyrus didelę žalą, galėtų įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo klientams. Tą, pasak V. Volbikaitės,  sau leisti gali tikrai ne visos draudimo bendrovės.

Trukdo stereotipinis mąstymas

Pasėlių draudimą skatina ir remia Europos Sąjunga – ji kompensuoja ūkininkams net 70 proc. draudimo įmokos, kai pasėliai yra apdraudžiami nuo iššalimo rizikų ir sausros. Lietuvos biudžeto lėšomis taip pat kompensuojama 50 proc. – ta įmokos dalis, kuri skirta audros, krušos ir liūties rizikoms. Savarankiškai, jau be kompensacijų, ūkininkai dar gali apsidrausti nuo ugnies, žaibavimo, derliaus vagystės, laukinių gyvūnų sukeliamų žalų.

„Tarsi yra sudarytos visai geros sąlygos derliaus apsaugai, tačiau šioje draudimo rūšyje, deja, dar daug inercijos, stereotipinio mąstymo, – apgailestauja V. Volbikaitė. –Tai lemia gana miglotas ūkininkų supratimas apie draudimo naudą, vis dar gajus mąstymas, kad „man nieko nenutiks, užpernai nieko nebuvo, pernai nebuvo ir šiemet gal nebus“.

Mes, kaip draudimo brokeris, esame pasiruošę bendradarbiauti tiek su draudimo bendrovėmis, tiek su klientais, maksimaliai sutrumpinti patį draudimo procesą, laiku suteikti kokybišką aptarnavimą nuo poliso išrašymo iki žalų administravimo.“

Išvengė didžiulių nuostolių

Pauliukų žemės ūkio bendrovės (Jonavos r.) pirmininkas Andrejus Štombergas sako puikiai suprantantis draudimo reikšmę. „Jaučiu atsakomybę dėl kaimo žmonių socialinių dalykų, ateities, todėl atsakingai priimu vienokius ar kitokius verslo sprendimus. Vienas jų – visų gyvulių ir technikos draudimas. Niekas negali būti 100 proc. garantuotas, kad neatsitiks nelaimė. Laikomės visų įmanomų saugumo priemonių, bet juk kiaulių ligas gali sukelti ir užklydę paukščiai, ir žmogiškasis faktorius. Prieš dešimtmetį bėdos ūkyje pridarė afrikinis kiaulių maras. Būtume patyrę apie 1 mln. 300 tūkst. litų nuostolių, tačiau buvome apsidraudę, ir mums pasisekė“, – džiaugiasi bendrovės vadovas.

Niekas nenori drausti kiaulių

Pasak A. Štombergo, kuo daugiau draudikų, tuo geriau, nes jie konkuruoja. „Kai nebuvo nė vieno, tuometinė premjerė Kazimiera Prunskienė kvietė į Lietuvą Vokietijos pasėlių draudimo bendrovę „Vereinigte Hagel“, ir ši atėjo, – prisimena A. Štombergas. – Dabar skelbiame konkursus, kuri draudimo bendrovė pasiūlo geresnes sąlygas, su ta ir dirbame. Labiau esame pripratę prie „Vereinigte Hagel“, todėl dažniausiai joje kol kas ir draudžiamės. O drausdami techniką akylai stebime, kas pasiūlys geresnes sąlygas. Tik viena bėda – nebėra bendrovės, kuri draustų kiaules. Matyt, rizika draudikams per didelė, niekas nenori pralošti. Visi siekia, kad liktų pinigų, o dėl afrikinio kiaulių maro draudikai gali ir nuostolių patirti. Prieš 10 metų kiaules buvome apdraudę bendrovėje „If“, bet ši atsisakė teikti tokią paslaugą. Paskui dar ERGO bandė drausti kiaules, bet po afrikinio kiaulių maro protrūkio Jonavos rajono „Beržų komplekse“ ir ši nutraukė tokius draudimus. Kad draudimas būtų didelė laimė, nepasakyčiau. Nuo nelaimės jis neapsaugo, bet apsidraudus galima ramiau miegoti.“

Svarbu, koks žaidėjas ateis

A. Štombergui pritaria ir Šilutės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas. „Konkurencija visada yra sveikas dalykas – kuo daugiau draudimo bendrovių, tuo geriau, nes bus mažesni įkainiai. Svarbu, kokie tie naujieji draudikai ateis. Juk jau turime pavyzdį, kaip elektros tiekimo liberalizavimo rinkoje staiga atsirado naujas žaidėjas „Perlas Energija“ ir kuo tai baigėsi. Bus daug žalų ūkininkams ir tokie draudikai neturės iš ko išmokėti,– nuogąstauja Šilutės r. ūkininkų vadovas. – Draudimo bendrovė turi būti stipri, su pakankamu pinigų bagažu. Mūsų rajone savo pasėlius draudžia tik iki 10 proc. žemdirbių. Tokia maža dalis todėl, kad draudikai žalų, kurios būdingos pamario kraštui, t. y. lietūs, užmirkimai ir kt., neįtraukia į kompensuotinų rizikų sąrašą. Todėl ūkininkai numoja ranka ir nebeprašo draudimo bendrovių paslaugų.“

Įmokos gali dar padidėti

„Nemanau, kad jeigu draudimo bendrovių būtų daugiau, ūkininkams dėl to palengvėtų. Jų tikrai užtenka. Iš pradžių veikė viena ir buvo gerai. Draudimo įmokų dėl konkurencijos jos tikrai nesumažintų, priešingai – po šių metų jas gali ir padidinti, nes ūkininkai patyrė daug nuostolių, o pagal padidėjusias grūdų supirkimo kainas tos įmokos atrodo tikrai nedidelės, – sako Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos ūkininkas Paulius Gvazdaitis. – Renkuosi tik pavasarinį pasėlių draudimą, todėl moku nedaug. Rudeninio nesidraudžiu, nes gana brangu. Žiemai pasiruošiu agronominėmis priemonėmis.“

  2022.10.10

Stasys BIELSKIS

Susijusios temos - skaitykite: pasėlių draudimas, Compensa, Vereinigte Hagel, BTA