Prekiavo prisidengę BASF skėčiu

Teismine praktika jau galės pasinaudoti ir kiti augalų apsaugos produktų gamintojai.

Lietuvos apeliacinis teismas uždraudė Mažeikių chemikalų prekybos įmonei „Alsa“ platinti herbicidus, neteisėtai pažymėtus Vokietijos chemijos pramonės bendrovės BASF prekių ženklu. Teismas patenkino BASF prašymą uždrausti Lietuvos bendrovei naudotis jos vardu.

„Importuojamuose ir platinamuose produktuose savavališkai nurodytas BASF pavadinimas, klaidinami vartotojai dėl tikrosios produkto kilmės, neteisėtai naudotasi ieškovės sukurta reputacija, taip nesąžiningai konkuruojant“, – konstatavo Apeliacinis teismas. Situaciją apie prekybą nelegaliais augalų apsaugos produktais komentuoja BASF UAB verslo klientų vadybininkė Roma LAURINKIENĖ:

„Labai gaila, kad Mažeikių įmonė „Alsa“ prekiauja falsifikatais su neaiškiais mišiniais, prisidengdama paraleline prekyba. Jau ne pirmą kartą „Alsa“ nelegaliai bandė naudotis BASF produkto pavadinimu ar ženklu. Prieš 3 metus Valstybinė augalininkystės tarnyba sustabdė 11 tonų herbicido „B-zone“ prekybą, kuris buvo minimas kaip paralelinis BASF produktui „Basagran“. Šiais metais „Alsa“ pabandė tą patį produktą įvežti į Latviją. Šįkart etiketėje kaip referencinis produktas nebuvo minimas „Basagran“, bet buvo paminėtas gamintojas BASF SE, Vokietija. Ištyrus nustatyta, kad tai ne BASF gamykloje pagamintas produktas.

Vilniaus apygardos teismas 2022-01-26 sprendimu patenkino BASF SE ieškinį ir pripažino, kad muitinės sulaikytos prekės („B-Zone 480“) nėra originalus BASF SE produktas, bei uždraudė UAB „Alsa“ savo komercinėje ūkinėje veikloje naudoti juridinio asmens pavadinimą „BASF SE“ bei prekių ženklus BASF ir BASAGRAN atsakovo UAB „Alsa“ platinamiems falsifikuotiems augalų apsaugos produktams žymėti ir priteisė BASF SE patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Išnagrinėjęs UAB „Alsa“ pateiktą apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2022-10-18 nutartimi paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą ir UAB „Alsa“ apeliacinį skundą atmetė.

Noriu pabrėžti, kad nei kompanija BASF, nei kiti augalų apsaugos produktų gamintojai nėra prieš paralelinių produktų importą ir prekybą Lietuvoje. Tačiau šie produktai turi atitikti visus paralelinės prekybos augalų apsaugos produktais reikalavimus – jie turi būti identiški, pagaminti gamintojo gamykloje ir įvežti originalioje pakuotėje.

Falsifikuoti produktai savo sudėtyje gali turėti kenksmingų priemaišų ar priedų, kurie gali sukelti pavojų žmonių sveikatai bei aplinkai.

„Alsa“ naudojosi spraga, kad anksčiau buvo galima įvežti paralelinius produktus neoriginalioje pakuotėje. Prieš kelerius metus „Alsa“ atsivežė ir tuos 11 tonų herbicidų kaip paralelinį produktą, perpakuotą, atgabentą iš Jungtinės Karalystės. Jokios logikos nėra, tokie produktai atvežami, aišku, iš Kinijos, užlipdomos paralelinio produkto etiketės. Jose turi būti pažymėta, koks tai referencinis produktas, o jeigu tai yra BASF gaminys, tai būtinai turi būti nurodyta.

Prekyba falsifikatais – tai kriminalinio pasaulio verslas, generuojantis pajamas be investicijų ir su labai maža rizika. Gerai tai, kad jau atsirado nauja teisminė praktika, kuria galės pasinaudoti ir kiti augalų apsaugos produktų gamintojai, jei susidurs su neteisėtu jų produktų ar prekės ženklo naudojimu. Tokios bylos bus išnagrinėjamos greičiau, nes dabar kitos kompanijos jau galės kreiptis tiesiai į teismą, nebereikės eiti per kelias instancijas. O kad yra falsifikuojami ir panašūs kitų kompanijų produktai, tai faktas.

Nežinia, kokia tokių falsifikuotų herbicidų sudėtis, žinoma, veiklioji medžiaga būna teisinga, tik neaišku, kokių dar pridedama priedų ir kitokių mišinių. Tai yra ženklas, kad mes ir kitos kompanijos nesitaikstysime su tokiais prekeiviais. Dabar daug kalbama apie žaliąjį kursą, augalų apsaugos produktų mažinimą, norima jų kiekius sumažinti 50 proc., todėl gali būti atidaryta Pandoros skrynia ir atverti visi keliai nelegaliai chemijai. Oficialiai bus skaičiuojama, kad augalų apsaugos produktų naudojimas sumažintas, o iš tikrųjų bus naudojama nežinia kokia chemija.

Mano nuomone, šiuo aspektu pagrindinis žaliojo kurso tikslas turėtų būti 100 proc. sumažinti nelegalią prekybą neištirtais nežinomos sudėties cheminiais mišiniais.

Mes, oficialūs prekiautojai, nesvarbu, ar tai būtų originalūs, ar generiniai produktai, privalome atlikti bandymus, pateikti dokumentų rinkinį Valstybinei augalininkystės tarnybai. Prieš tai tie produktai yra ištiriami. Bet vėliau atsiranda tokie veikėjai kaip „Alsa“, prisidengiantys mūsų vardu, ir be jokių bandymų, tyrimų, registracijų atvažiuoja su kažkokiu sertifikatu ir veikia šitoje rinkoje. Administracinių nusižengimų kodekse yra numatytos didelės baudos už prekybą nelegalia chemija, bet kažkodėl tokiems prekeiviams jos dar nepritaikomos.“

Stasio BIELSKIO nuotrauka

ŪP korespondentas  Stasys BIELSKIS

Susijusios temos - skaitykite: BASF, „Alsa“, Roma Laurinkienė, BASF prekių ženklu

Visa informacija, esanti portale,  yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.