Dzūkai pratinasi prie stumbrų, o stumbrai – prie dzūkų

Sklinda kalbos, kad laisvėje gyvenančių stumbrų turi ne tik kėdainiškiai ir panevėžiečiai, – turės ir dzūkai. „Mes jų ir turime“, – „Ūkininko patarėjui“ tiesiai rėžė Varėnos r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Irmantas Laniauskas. Jis teigė, kad prieš porą metų vieną kitą stumbrą dzūkų ūkininkų laukuose buvo galima pastebėti tik retkarčiais, o nuo pernai jie matomi vis dažniau. „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas svarstė, kad, ko gero, šių galiūnų daugėja, bet dzūkeliai kantrūs. „Pernai buvo atvejis, kai stumbras „pasisavino“ karvių bandą. Laukinis gyvūnas pradėjo karaliauti karvių bandoje, net jautuką sužalojo. Vėliau atitinkamos tarnybos jį užmigdė ir išsivežė. Šis atvejis vienas iš rimtesnių – kol kas vienintelis ir išskirtinis, – pasakojo I. Laniauskas. – Anksčiau prie Baltarusijos sienos stumbrai tik pakraščiais vis vaikščiodavo, o dabar teko girdėti, kad patraukė ir link Alytaus.“

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos direktorius Eimutis Gudelevičius nesistebi, kad Varėnos rajone, prie Nedzingės kaimo, žmonės užfiksavo stumbrų būrelį. „Lazdijų krašte, Stalų girininkijoje, jie pastebimi jau kelerius metus. Jų yra beveik visame krašte. Vieną pagavome Nedzingės kaime, dabar jis – jau mūsų aptvare“, – redakcijai patvirtino E. Gudelevičius.

Anot jo, šie stumbrai į Lietuvą atėjo iš Baltarusijos. Pernai buvo vykdoma apskaita, kuri parodė, kad parko ir rezervato teritorijose gyvena 27 stumbrai. Anot pašne­kovo, anksčiau jų būdavo mažiau, o kai Baltarusijoje padaugėjo patinų, šie ir atėjo į Lietuvą, nes iš apskaitytų stumbrų beveik visi – patinai. Jie Dzūkijoje būna jau nuolat, vaikšto kur nori, tad kai kada traukia ir į Alytaus pusę.

Visgi, E. Gudelevičiaus teigimu, pamatyti stumbrą nėra taip paprasta, tokia laimė nusišypso tikrai ne kiekvienam, bet medžiotojai, sumontavę vaizdo stebėjimo kameras žvėrių šėrimo vietose, juos nufilmuoja ir nufotografuoja. Šiaip jį sutikti einant ar važiuojant keliu yra ganėtinai sudėtinga. Gyvūnas viską mato, girdi, jaučia, uodžia, ir jeigu žmogus eina, jis tiesiog pasitraukia, prie jo prieiti neįmanoma.

Paklaustas, ar ūkininkai nesiskundžia šiais didžiuliais gyvūnais, aplankančiais ir jų laukus, E. Gudelevičius tikino, kad Kėdainiuose ir Panevėžyje bandos – didžiulės, gali būti ir po 100 stumbrų, ir ūkiai ten kitokie – intensyvios žemdirbystės. O Dzūkijoje kol kas to nėra. „Girdėjome skundą, kad stumbrai praėjo pro namus, žmonės pamatė pėdsakus ir sunerimo. Nereikia nerimauti, kad stumbras puls žmogų, juk jį net sutikti sudėtinga. Nebent grybaujant galima pamatyti, bet stumbras labai atsargus žvėris, jis bijo žmogaus. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje ūkininkų kaip ir nėra, tad ir žalos nėra. Čia toks kraštas, kur žemės ūkis neintensyvus. Aišku, stumbrų daugės, bet, manau, šie klausimai bus vienaip ar kitaip sprendžiami Aplinkos ministerijoje, gal net ir Europos Sąjungos lygiu, nes jų sparčiai daugėja visoje Europoje“, – teigė E. Gudelevičius.

Tad, kam jų reikėjo atsivežti į Dzūkiją, jeigu laisvėje yra? ŪP pašnekovo teigimu, Dzūkijos nacionaliniame parke, Stėgalių gamtiniame komplekse, naujai įrengtas stumbrynas apima apie 100 ha. Jame jau gyvena 10 stumbrų, tarp jų – ir jauniklių, kurie rudenį bus išleisti į laisvę. Vienas mažiukas su stumbre buvo atsivežtas, o kitą pernai per Velykas atsivedė viena patelė. Šiemet tikimasi sulaukti daugiau prieauglio. Pagal Stumbro apsaugos planą yra numatyta išskaidyti didelę stumbrų bandą, kuri susitelkusi Vidurio Lietuvoje. Išskaidžius ją į mažesnius būrius stumbrai pasiskirstytų po Lietuvą plačiau, o stumbrų populiacija taptų atsparesnė ligoms, nes jiems telkiantis vienoje vietoje yra didelė tikimybė, kad tarp jų gali labai lengvai plisti stumbrų gyvybei pavojingos ligos. Be to, labai svarbu, jog Lietuvoje gyvenančios stumbrų bandos pasipildytų individais iš Baltarusijos ir Lenkijos, nes tik taip galima išvengti kraujomaišos. O tai taip pat lemia sveikesnę bandą.

E. Gudelevičius neatmeta tikimybės, kad kada nors stumbrų bus tiek daug, jog teks juos medžioti. Su tokia problema jau susiduria lenkai – Belovežo girioje 4 kartus viršytas leistinas stumbrų skaičius. „Europoje yra 47 vietos, kur laikomi stumbrai. 8 – stabilios populiacijos. Pas mus taip pat yra tokia stabili populiacija, bet jie susitelkę vienoje vietoje“, – aiškino jis.

Norintiesiems pamatyti šiuos girių gražuolius geriausia atvykti į Dzūkijos nacionalinį parką ir jais pasigrožėti ekspoziciniame aptvare. Jų ten yra penki. Pagauti laisvėje, tad beveik visą dieną prabūna miškelyje, tik vakare ir anksti ryte išeina maitintis. „Jei jaučia, kad netoliese yra žmogus, bijo. Aišku, pripras, išeis, nebijos, bet dar reikia laiko. Mes jų neišleisime. Tai lietuviški patinai. Juos gali pamatyti lankytojai, galų gale susipažinti, pasiklausyti pasakojimo apie stumbrus. Atsakysime į visus „kodėl“, – pažadėjo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos direktorius E. Gudelevičius.

Redakcijos nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.