Iššūkių buvo ir bus

Metai buvo permainingi – nedžiugino nei gamtos sąlygos, nes pavasaris buvo šaltas, o vasarą alino tropinė kaitra, nei politiniai sprendimai žemės ūkio srityje. Politinių diskusijų apogėjus buvo pasiektas metų pabaigoje.

Ūkininkams 2021-ieji leido padėti tvirtus pamatus būsimam kitų metų derliui. Pagal statistinius duomenis, vėl pasėti gana dideli plotai žiemkenčių, kiek teko matyti laukus, žemdirbiai nepagailėjo jiems trąšų. Tik norėtųsi, kad tą derlių ūkininkai galėtų puoselėti ir sėkmingai nuimti. Tai nebus taip paprasta, nes po žiemos

teks priimti itin sunkius sprendimus – kiek ir kuo tręšti, kokias chemines medžiagas naudoti, nes jų kainos išaugo kartais.

Pačioje Lietuvos ūkininkų sąjungoje šiemet įvyko nemenkos vidinės permainos. Išorėje jos gal kiek mažiau matomos, tačiau viduje – gana ryškios. Pasikeitė ne tik sąjungos vadovas, bet joje vyksta ir kartų kaita – kai kurie senieji sąjungos nariai traukiasi iš aktyvios veiklos, vietą užleisdami kitiems, nes į organizaciją įsiliejo nemažai energingo jaunimo. Todėl daug kur rajonų skyriai atsinaujino, jiems vadovauti atėjo nauji, jauni vadovai. Darbas sąjungoje tampa įdomesnis, nes vis daugiau žmonių, ypač jaunimo, nusprendžia aukoti savo laisvalaikį visų ūkininkų labui – analizuoja įvairius teisės aktų projektus, kitus dokumentus ir rengia pastabas, siūlymus valdžios institucijoms.

Deja, tenka pripažinti, kad dideli tiek temperatūrų, tiek ir politinės švytuoklės svyravimai neprisideda prie to, kad ūkininkas jaustųsi ramus dėl šiandienos bei rytdienos. Ypač politinės, nes akivaizdu, kad žemės ūkio politika Lietuvoje nėra tokia gera, kokia galėtų būti. 2021-ieji žemės ūkio politikoje gausiais „vaisiais“ tikrai neišsiskiria. Tačiau visą laiką viliamės, kad ateinantys metai bus išskirtinai geresni. Mes jau ir taip šiemet daug laiko praradome, su politikais besiaiškindami, kas yra žemės ūkis, kas yra žemdirbių organizacijos. Daug laiko praėjo, kol politikai pripažino, kad ir žemdirbiai gali pateikti racionalių bei išmintingų pasiūlymų, į kuriuos reikia atsižvelgti, nes jie yra svarbūs, kad šalies žemės ūkis judėtų augimo kryptimi. Tad viliuosi, kad ateinančiais metais žemės ūkio politiką formuojantiems valdininkams ir politikams jau neteks aiškinti visiems suprantamų dalykų: kas yra žemės ūkis ir kaip svarbu, kad jis gyvuotų, ir kokia yra svarbi jo sukuriama pridėtinė vertė valstybei sprendžiant svarbius socialinius bei aplinkosauginius klausimus.