Įtampos daug, taip pat ir dirbtinai keliamos

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) nurėžti milijonai. Susitikimai su socialiniais partneriais ir žemdirbiais. Kodėl ūkininkų nesudomino galimybė pasinaudoti parama trumposioms tiekimo grandinėms organizuoti? Šias aktualijas komentuoja žemės ūkio ministras Bronius MARKAUSKAS.

– Po dvi savaites trukusių Vyriausybės diskusijų dėl lėšų paskirstymo, vadinamojo „pokyčių krepšelio“, paskelbta, jog Žemės ūkio ministerija yra viena iš tų, kurios kitąmet pasiryžo sutaupyti daugiausia (25 mln. Eur). Kam toks diržų veržimasis? Ir kieno sąskaita bus taupoma? – Vyriausybė, Seimas sutarė dėl vadinamojo iššūkių krepšelio: pensijoms padidinti – apie 400 mln., vaiko išmokoms – 190 mln., krašto apsaugai – apie 200 mln. Eur. Iš viso beveik 800 mln. Eur. Krepšelis didinamas už tuos iššūkius atsakingoms Socialinės apsaugos ir darbo, Krašto apsaugos ministerijoms. Kitoms ministerijoms asignavimai sumažinti. Pagal pirmą projektą buvo pasiūlyta finansavimą ministerijoms sumažinti po 36 mln. Eur. Derybų keliu pavyko atsikovoti 12 mln. Eur. Procentiškai asignavimai ŽŪM sumažinti mažiau negu, tarkime, Ūkio ministerijai, nes ŽŪM biudžetas santykinai yra didelis. Gal iš šalies atrodo dramatiškai, bet tai juk buvo numatyta Vyriausybės programos priemonių plane. Kaip žemės ūkio ministras nesu patenkintas sumažintais asignavimais. Nėra apsispręsta, kokios išlaidos bus mažinamos. Yra kai kurie ankstesni įsipareigojimai dėl tiesioginių papildomų nacionalinių išmokų, ministerijai pavaldžių institucijų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Viešojoje erdvėje atsirado nereikalingų svarstymų dėl savivaldybių žemės ūkio skyrių funkcijų. Susitikime su Savivaldybių asociacija aptartas grynai teorinis variantas dėl savivaldybių atliekamų žemės ūkio funkcijų finansavimo (joms skiriame maždaug 8 mln. Eur). Savivaldybių asociacija nelabai garbingai pasielgė savivaldybėms per anksti išsiuntinėdama laišką apie ne realius, o tik aptartus pokyčius. Taip be reikalo keliama įtampa. Tikimės palaikymo dėl reformų. Yra daug įmonių, kurioms skiriamas finansavimas. Atlikus reformas ir sumažinus tarnautojų skaičių, tikrai pavyktų sutaupyti. Visoms išlaidoms peržiūrėti turime laiko iki Naujųjų metų. Padarysime „namų darbus“ ir, ko gero, nieko baisaus nenutiks. – Šį pirmadienį buvote susitikęs su Vilkaviškio rajono žemdirbiais. Kaimiškoje bendruomenėje nepasitenkinimo daug. Nesijaučiate atsidūręs kitoje „barikadų“ pusėje? – Įtampos daug. Politikoje esame naujokai. Senieji politikos vilkai naudojasi ta situacija. Laivelis siūbuojamas. Daug netiesos sakoma visose srityse – mokesčių reformos, žemės ūkio politikos. Naudojamasi proga, norima sudaryti vaizdą, kad yra blogiau negu iš tikrųjų. Žemdirbių nuotaikos nėra labai geros. Bet atvirai šnekantis ir sakant tiesą tam tikras supratimas atsiranda. Stengiuosi kiekvieną savaitę pabūti kuriame nors rajone. Penktadienį dalyvausiu Daržovių augintojų asociacijos metinėje konferencijoje. Kitą savaitę važiuoju į Jurbarką, dar kitą – į Marijampolę. Niekur neatsisakau važiuoti ir to nebijau, nes yra proga daug ką pasakyti. Žinoma, būna ir piktų klausimų. Tenka ir patarti, ir teisybę pasakyti. Juk reikia patiems atlikti „namų darbus“, už save kovoti: kai 80 proc. pieno gamintojų bus kooperuoti, nereikės skųstis, kad skriaudžia perdirbėjai, nemoka didesnės kainos. Piktinamasi dėl paramos dydžio nenašioms žemėms, nors visi žinojome, kiek yra pinigų, ir galėjome pasiskaičiuoti. Yra negražių atvejų, kai vienas kitą siekiame apgaudinėti norėdami pasinaudoti Kaimo plėtros programos priemonėmis – kai „jaunieji ūkininkai“ gyvena Airijoje ar Anglijoje, kai tūkstantyje hektarų krapai pradedami auginti... Visa tai mūsų pačių darbai. – Iš kur įtampa ir netiesos sakymas, apie kurį užsiminėte? Kažin, ar dėl jos kalta tik opozicija? Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pirmadienį susitikime su Vyriausybės kanclere ŽŪM įvardijo kaip ministeriją, kuri ignoruoja socialinius partnerius, nenori ne tik konsultuotis, bet ir apskritai girdėti jų. – Prie netiesos sakymo daug prisideda opozicija, veikia ir sugedusio telefono principas – kažkur varpai skambėjo. Tiesa nesvarbu, svarbu pradėti reikšti nepasitenkinimą. Gandų ištakos labai įvairios, tačiau kažkas tyčia siekia žemdirbių visuomenę supriešinti, įaudrinti. Su Verslo konfederacija susitinkame gana dažnai. Verslo asociacijos gina tam tikrus verslininkų interesus dėl valstybinės žemės ir žuvininkystės, tačiau ne visada garbingai. Didžiausia problema, kad interesai yra visiškai skirtingi – žemdirbių ir verslo grupių. Jų neįmanoma suderinti. Yra spaudimas. Labai gaila, bet, kaip sakoma – sveiki atvykę į politiką. – Dažnai kalbate apie trumpų tiekimo grandinių perspektyvą. Tačiau ūkininkų požiūrį nusako faktas, jog KPP veiklos sričiai „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“, kuriai numatyta skirti per 1,2 mln. Eur paramos lėšų, nebuvo pateikta nė viena paraiška. – Čia panašiai kaip su kooperacija. Žmonės nenori eiti į formalius darinius, bendrą veiklą. Bando problemas išspręsti patys organizuodami trumpo tiekimo grandines, dalyvauja mobiliuosiuose turgeliuose, internetinėje prekyboje ir pan. Trūksta ir informacijos. Galima būtų kalbėti, kaip specialistus seniūnijose įtraukti į šį procesą. Tiesiog reikia šnekėti su žmonėmis apie tokią galimybę, drąsinti dalyvauti. Didelės vilties ir neturėjau, kad bus visas būrys norinčiųjų dalyvauti paramos priemonėje. Nelengva bus procesą įsukti, nors apie tai visoje Europoje daug kalbama, neturime labai gerų pavyzdžių. Nesu šimtu procentų įsitikinęs, kad rezultatas bus labai matomas. Būtų lengviau pradėti per viešuosius pirkimus organizuojant tiekimą kariuomenei, ligoninėms, laisvės atėmimo vietoms... Būtų aiškesnis vartotojas. Čia mūsų reikalas susitarti. Dabar pirkimai konsoliduoti, paprastai prašoma, kad būtų pateikta viskas: mėsa, pienas, daržovės... Todėl „Saniteksas“ ir laimi pirkimus. Juos reikia išskaidyti. Kita vertus, ir išskaidžius pirkimus nebus taip paprasta. Pageidaujami konkretūs produktai, konkrečių kokybės rodiklių. Mitybos specialistai skaičiuoja, kiek kareivis turėtų gauti kalorijų, kokio baltymingumo jogurtas turėtų būti. Yra barjerų, kuriuos vienaip ar kitaip reikės įveikti. Tikiu, kad tai pavyks. – Antradienį Seimas baigė pavasario sesiją. Kaip vertinate jos rezultatus? – Priimta daug svarbių įstatymų. Bet kokiomis pastangomis! Sprendimas dėl miškų urėdijų – vienas iš svarbiausių. Bet kai kurie įstatymai, mano vertinimu, galėjo palaukti. Suerzinome visuomenę. Niekas nesitikėjo, kad viskas eisis taip sunkiai, tačiau juk daug reformų. Norėtųsi, kad viskas vyktų greičiau. Kad daugiau sutarimo būtų. Tačiau dauguma mūsų – naujokai politikoje. O politikoje ne viskas kaip gyvenime. Yra daug užkulisinių žaidimų, interesų.

Kalbėjosi „ŪP“ korespondentė Irma Dubovičienė