Jaunieji ūkininkai prašo pasirinkimo laisvės

Paaiškėjus, kad liko tik truputį daugiau nei trečdalis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšų, žemdirbiai suskato svarstyti, kaip jas kuo racionaliau panaudoti. Jaunieji ūkininkai siūlo kitų ES šalių pavyzdžiu suteikti europinę paramą nenaujai, naudotai žemės ūkio technikai įsigyti. Tada daugiau žemdirbių pigiau galėtų apsirūpinti reikalinga technika. Ar įpusėjus finansinio programavimo laikotarpiui įmanoma, verta ir numatoma keisti ES paramos taisykles? Ar senesnei žemės ūkio technikai įsigyti skirtos lėšos gali būti laikomos tinkamomis iš ES fondų finansuoti išlaidomis? Deja, bendrovės, prekiaujančios žemės ūkio technika, ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) be entuziazmo sutiko jaunųjų ūkininkų iniciatyvą.

Reikia rinktis pažangą UAB „Dotnuva Baltic“ technikos skyriaus vadovas Raimundas Janarauskas skeptiškai vertina šią idėją. „Mūsų bendrovė prekiauja ir vienokia, ir kitokia technika (nauja ir naudota). Kai perki naują techniką, renkiesi pažangą – labiau kompiuterizuotą valdymą, kuro santaupas. Nemanau, kad Lietuvos ūkininkams pažangos nereikia“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino R. Janarauskas. Naujos technikos pirkėjai žino visas įsigyjamo traktoriaus, sėjamosios, purkštuvo, mėšlo kratytuvo technines charakteristikas, gauna garantiją. „Nepavydžiu Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), jeigu jai tektų administruoti paramą perkantiems nenaują techniką“, – sakė bendrovės „Dotnuva Baltic“ technikos skyriaus vadovas. Sunku įvertinti naudotų mašinų, iš kitų šalių įvežamų ir be registracijos dokumentų, techninę atitiktį, dažnai neįmanoma nustatyti, kada technika pagaminta.

Vienas privalumas, daug trūkumų R. Janarauskas pabrėžė vieną esminę aplinkybę, kurią neretai pamiršta žemdirbiai – jeigu kokiam nors daiktui įsigyti jau buvo suteikta europinė parama, pagal ES teisės aktus antrą kartą už tą patį, bet jau penkerius metus atitarnavusį ir parduotą įrenginį paramos prašyti nebegalima. Be to, pasauliui stengiantis sustabdyti klimato kaitos reiškinius, Lietuva taip pat turi tausoti gamtą. UAB „Dotnuva Baltic“ technikos skyriaus vadovas R. Janarauskas pabrėžė, kad naujų žemės ūkio mašinų dyzeliniai Tier 4 standarto varikliai yra beveik ekologiški. O senesnių modelių agrarinė technika gali smarkiai teršti aplinką. „Kaip matote, nemažai priežasčių, dėl kurių neverta ES lėšomis skatinti ūkininkus įsigyti seną žemės ūkio techniką. Vienintelį privalumą (pigumą) nustelbia daug kitų minusų“, – apibendrino vienos iš didžiausių Lietuvos agroverslo įmonių atstovas R. Janarauskas.

Piktnaudžiavimo erdvė UAB „Dojus agro“ generalinis direktorius Audrius Kavaliauskas taip pat galvoja, kad neprotinga būtų ES struktūrinę paramą skirti „vakarykštei dienai“. „Tokiu atveju atsivertų plati erdvė piktnaudžiauti. Naujos technikos kainas galima patikrinti. Naudotos – nelabai“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė A. Kavaliauskas. Jo manymu, yra ir kitų būdų smulkius ūkininkus aprūpinti gera technika. „Supaprastinus paraiškų taisykles, nuo 40–50 proc. iki 20–25 proc. sumažinus paramos lygį, ji plačiau pasklistų“, – įsitikinęs bendrovės „Dojus agro“ generalinis direktorius A. Kavaliauskas. Žemės ūkio technika prekiaujančių įmonių atstovai abejoja, ar dar kurioje nors ES šalyje, galbūt išskyrus Lenkiją, ES parama suteikiama naudotai žemės ūkio technikai įsigyti.

Kodėl danams galima? Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas turi kitokios informacijos. „Briuselyje dažnai susitinkame su kolegomis iš kitų ES šalių. Pasikalbėję sužinojome, kad Didžiosios Britanijos, Danijos, Slovėnijos jauniesiems ūkininkams iš ES struktūrinių fondų kompensuojamos nustatyto dydžio išlaidos už įsigytą jau laukuose dirbusią techniką. Lietuvos naudotos žemės ūkio technikos pardavėjų asociacijos prezidentas Eimutis Ramoška patvirtino mums, kad latviai gali prašyti savo Kaimo paramos tarnybos (Lauku atbalsta dienests – lietuviškos NMA atitikmuo) iš ES fondų kompensuoti tam tikrą nenaujo pirkinio kainos dalį“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė V. Buivydas.

Prasidėtų tikroji konkurencija Apie tai jaunieji ūkininkai jau kalbėjosi su mūsų NMA vadovu Eriku Bėrontu. Anot V. Buivydo, Žemės ūkio rūmų laikinasis pirmininkas Sigitas Dimaitis pasibaisėjęs, kad besikuriantys Lietuvos ūkininkai negali gauti ES paramos pigesnei ir mažiau žvilgančiai žemės ūkio technikai įsigyti. „Kiekvienam žemdirbiui tu­ri būti garantuota pasirinkimo laisvė, apsisprendimo teisė ūkininkauti pagal savo išgales, pajamas. Net jeigu nesi turtingas, stambus ūkininkas, gerą derlių gali nuimti ir nenauja, bet rūpestingai prižiūrėta technika. Tada Lietuvoje smulkūs šeimos ūkiai tikrai pradėtų konkuruoti su dideliais žemdirbiais, o žemės ūkio technikos pardavėjai – vieni su kitais“, – samprotavo V. Buivydas. Jo manymu, daug jaunųjų ūkininkų mielai pasinaudotų galimybe ES paramos lėšomis įsigyti ne patį šiuolaikiškiausią, bet patikimą traktorių, kuriam suteikta 5 metų garantija.

Sudėtingos sąlygos Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė „Ūkininko patarėjui“ paaiškino, kad ES teisės aktai numato paramą naudotai įrangai įsigyti, tačiau gana sudėtingomis sąlygomis. „Šios išlaidos gali būti tinkamos finansuoti, bet tokią nuostatą reikia įrašyti į ES šalies kaimo plėtros programą ir laikytis privalomų sąlygų: technikai ir įrangai įsigyti negauta jokia kita parama, pirkinys negali būti brangesnis už įprastą rinkos kainą, įrangos techninės charakteristikos turi atitikti ES normas ir standartus“, – nurodė V. Daugalienė. Pasak ŽŪM pareigūnės, rengiant Lietuvos kaimo plėt­ros 2014–2020 metų programą, išnagrinėjus ES teisės aktuose nustatytų privalomas sąlygas, nuspręsta nefinansuoti paraiškų naudotai technikai, įrangai pirkti.

Sunku nuskaidrinti procesą Anot V. Daugalienės, teko apsidrausti nuo galimų grėsmių. Neišvengiamai būtų kilę sunkumų nustatant įsigyjamos technikos rinkos kainą (net ir tais pačiais metais pagamintų panašios paskirties mašinų techninė būklė ir kaina gali skirtis ne procentais, o kartais). Galbūt pasitaikytų bandymų piktnaudžiauti perpardavinėjant techniką ar įrangą, jau įsigytą už ES lėšas projektams, kurių kontrolės laikotarpis pasibaigęs. „Būtų sudėtinga tikrinti, ar ES paramos lėšos išleidžiamos skaidriai“, – apibendrino ŽŪM departamento, atsakingo už kaimo plėtrą, vadovė V. Daugalienė.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.