JAV mokslininkai – apie ES strategų žaidimų kainą visuomenei

Europos Komisija (EK) pasiūlė strategijas, numatančias apribojimus Europos Sąjungos (ES) žemės ūkiui mažinant žemės, antimikrobinių medžiagų, trąšų ir pesticidų naudojimą, privalomą žemės ūkio naudmenų atidėjimą. JAV žemės ūkio departamento Ekonominių tyrimų tarnybos (USDA Economic research service) mokslininkai Jayson Beckman, Maros Ivanic, Jeremy L. Jelliffe, Felix G. Baquedano ir Sara G. Scott atliko galimų politikos pasekmių modeliavimą, ištyrė keliamų tikslų ekonominius padarinius ir konstatavo pasaulinės žemės ūkio gamybos sumažėjimą, augančias kainas, mažesnę prekybą ir visuotinį maisto nesaugumą.

Trys scenarijai

Norėdami išnagrinėti galimą EK pasiūlymų poveikį rinkai ir maisto saugumui, ekspertai daugiausia dėmesio skyrė ES strategijose nurodytam pasirinktam žemės ūkio sąnaudų mažinimui. Jose numatyta 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą, 20 proc. – trąšų, 50 proc. – antimikrobinių medžiagų gyvuliams naudojimą. 10 proc. žemės ūkio naudmenų turėtų būti nebenaudojamos gamyboje ir skirtos biovairovei palaikyti. Bandant nustatyti galimą ES strategijų įgyvendinimo poveikį ne tik ES viduje, bet ir visame pasaulyje pereinant prie tvarių žemės ūkio ir maisto produktų gamybos sistemų, ką ES numačiusi savo prekybos politikoje ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonėse, buvo pritaikyti trys skirtingi analizės scenarijai.

Pirmajame scenarijuje daroma prielaida, kad strategijas įgyvendina tik ES, o prekyba vyksta įprastu keliu – „tik ES“ scenarijus. Antrasis scenarijus – „vidurinis“ scenarijus, jis išplečia žemės ūkio sąnaudų apribojimus toms ES prekyboms partnerėms, kurios priklauso nuo maisto ir žemės ūkio eksporto į ES. Pagal šį scenarijų daroma prielaida, kad ES riboja 50 proc. importo iš regionų, kurie nepriima strategijų. Trečiajame strategijų analizės scenarijuje – „visuotiniame“ – atsižvelgiama į ekstremalaus visuotinio strategijų priėmimo poveikį, kaip siūlo EK, žadėdama visokeriopai skatinti ir remti tokį perėjimą.

Kelia susirūpinimą

ES yra pagrindinė žemės ūkio produktų gamintoja ir tarptautinės žemės ūkio prekybos lyderė, tad strategijų įgyvendinimas vienokiu ar kitokiu mastu turės poveikį pasaulio žemės ūkio žaliavų rinkoms.

Ataskaitos santraukoje teigiama, kad 2030 m.:

• Žemės ūkio produkcijos sumažėjimas ES gali svyruoti nuo 7 proc. („visuotinis“) iki 12 proc. („tik ES“). Poveikis gamybai pasaulyje būtų mažesnis, išskyrus visuotinį taikymą, šiuo atveju gamyba sumažėtų 11 proc.
• Sumažėjus žemės ūkio produkcijai, bus suvaržytas maisto tiekimas ES, o tai lemtų kainų augimą ir turės įtakos vartotojų biudžeto paskirstymui. Kiekviename iš trijų analizuotų scenarijų kainos ir išlaidos vienam gyventojui labiausiai padidėtų ES. Tačiau jei strategijos bus taikomos globaliu mastu, kainos ir išlaidos maistui reikšmingai išaugtų daugumoje regionų. JAV kainos ir išlaidos maistui išliktų santykinai nepakitusios, išskyrus globalaus taikymo atveju.
• Gamybos sumažėjimas ES ir kituose regionuose sumažintų prekybos apimtis, nors kai kuriems regionams tai galėtų būti naudinga, atsižvelgiant į importo paklausos pokyčius. Tačiau jei dėl siūlomų priemonių bus apribota prekyba, neigiamas poveikis bus sutelktas tuose regionuose, kuriuose aprūpinimo maistu saugumas mažiausias.
• Gamybos ir prekybos nuosmukis kartu su numatomu maisto produktų kainų padidėjimu žymiai sumažintų ES bendrąjį vidaus produktą (BVP), ypač jei priemonių taikymas apsiribotų ES mastu. Tuo atveju ES BVP sumažėjimas sudarytų 76 proc. viso pasaulio BVP sumažėjimo. Jei ES strategijos būtų priimtos ir už ES ribų, ES dalis, mažėjant pasauliniam BVP, sumažėtų iki 49 proc. „vidurinio“ scenarijaus atveju ir 12 proc., jei būtų priimtos visame pasaulyje. Poveikis JAV BVP būtų mažesnis nei ES ir visame pasaulyje pagal visus taikymo scenarijus.
• Maisto nesaugumas, matuojamas kaip žmonių, kurių racionuose nėra bent 2 100 kalorijų per parą, skaičius dėl padidėjusių maisto produktų kainų ir sumažėjusių pajamų, žymiai padidėja 76 analizėje nurodytose mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, ypač Afrikoje. Iki 2030 m. nepakankamai aprūpintų maistu žmonių skaičius, taikant strategiją „tik ES“, padidėtų dar 22 mln., nei prognozuota be EK pasiūlytų strategijų. Pagal „vidurinį“ scenarijų šis skaičius išaugtų iki 103 mln., o pagal „visuotinį“ – iki 185 mln.

Gamyba mažėtų, kainos – augtų

Žemės ūkio produkcijos gamintojams, perdirbamajai pramonei ir vartotojams aktualu tai, kad, įgyvendinus „tik ES“ scenarijų, prognozuojama, jog pieno gamyba sumažės 11,6 proc., pieno produktų gamyba – 10,6 proc., o pieno kainos padidėtų 40,9 proc., pieno produktų kainos – 11,6 proc., pieno produktų eksportas sumažėtų 20,5 proc.

Kviečių gamyba smuktų 48,5 proc., o kaina kiltų 71 proc., importas išaugtų 8,4 proc., eksportas sumažėtų 82,4 proc.

Aliejinių kultūrų gamyba sumažėtų 60,7 proc., jų kaina išaugtų 93,3 proc., importas padidėtų 6,6 proc., o eksportas sumažėtų 84,6 proc.

Kiaulių skaičius sumažėtų 8,4 proc., kiaulienos gamyba – 6,9 proc., tačiau kiaulių kaina išaugtų 8,4 proc., kiaulienos – 9,5 proc., kiaulių importas sumažėtų 6,1 proc., kiaulienos importas – 4,1 proc., kiaulių eksportas – 9,3 proc., kiaulienos eksportas – 14,2 proc.

Tačiau labiausiai keliantys aliarmą yra skaičiai, iliustruojantys maisto produktų kainų pokyčius, pritaikius „visuotinį“ scenarijų.

Signalas visai visuomenei

Įdomu, kaip tokie „strateginiai“ pokyčiai dera su deklaruojamu Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslu – iki 2030 m. panaikinti badą pasaulyje, kam pritarė ir ES. Ypač žinant, kad badaujančiųjų skaičius pastaruosius trejus metus didėjo ir pasiekė 822 mln., o badu kasmet miršta apie 9 mln. žmonių.

Žinoma, galima diskutuoti dėl skaičių, procentų ir panašių dalykų tikslumo. Tačiau žemdirbiams svarbios tendencijos. Kyla retorinis klausimas, kas, turėdamas tokią informaciją apie mažėjančią gamybą, eksportą, gali ryžtis investuoti į pieno ūkį, į modernias augalininkystės technologijas. Juk investicijos milijoninės, numatomos dešimtmečiui į priekį. Paprastai skolinantis lėšas iš bankų...

Mokslininkų skaičiavimai, ypač neturint rimtų mokslinių kontrargumentų, siunčia labai blogą signalą žemės ūkiui. Taip pat ir visuomenei – maisto kainos gali reikšmingai kilti. Negana to, padidėjus išlaidoms maistui, sumažės pinigų kiekis, kurį vartotojai galės skirti ne maisto prekėms. Tai paveiks ir kitus verslus. Tad turime visą poveikio grandinę.

Nepasitikėti JAV mokslininkų atlikta analize neturiu pagrindo, nors ir patys pripažįsta, kad jie dar kai kurių aplinkybių neįvertino, pavyzdžiui, kiek augs ekologinė gamyba. Tačiau tai nėra pretekstas nepasitikėti mokslininkų prielaidomis ir išvadomis, nes jie nuolat užsiima rinkų ir gamybos apimčių analize, prognozėmis. Gal yra ir daugiau kokių nors tuo užsiimančių mokslinių organizacijų, tačiau man neteko apie jas girdėti, juolab matyti jų analizių rezultatų.

Kyla klausimų

Manau, EK, prieš pateikdama svarstyti savo strategijas, privalėjo informuoti visuomenę apie šių strategijų kainą. Ne vien tik demonstruoti rožinėmis spalvomis nudažytą pasiūlymų pusę.

Nors bet kokį ES priimamą teisės aktą turi lydėti poveikio analizė. Tačiau man neteko matyti jokių analizių, kurios bandytų modeliuoti situaciją įgyvendinus ES žaliojo kurso, „Nuo ūkio iki šakutės“ ir Biologinės įvairovės strategijas. Nors, kaip rodo JAV ekspertų tyrimas, maisto tiekimo, kainų, prekybos pokyčiai yra esmių esmė.

Gal dėl to taip atsitiko, kad strategijos numatytos tik komunikatuose, kurie nėra teisės aktai, o tik savotiškos rekomendacijos. Juk ką reiškia vien tik sumanymas 10 proc. sumažinti žemės ūkio naudmenų, naudojamų gamyboje? Juk tai reiškia, kad jau savaime sumažės dirbamosios žemės plotai, bus išauginamas mažesnis derlius, pagaminama mažiau produkcijos.

Ką tai reikštų Lietuvos žemės ūkiui? Manau, tai aišku. Trauktųsi pieno ir mėsos gamyba, būtų mažiau išauginama grūdinių, aliejinių kultūrų. Dėl to kainos gali šoktelėti ne procentais, o kartais. Mažėjant gamybos apimtims, augs kainos, rinkos trauksis ne tik pas mus, žmonės nepajėgs įpirkti pabrangusių produktų, todėl ES užsibrėžtas tikslas iki 2030 m. panaikinti badą gali likti neįgyvendintas.