Javų derliaus prognozės atsargios

Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad leidus ūkininkams padidinti kukurūzų, saulėgrąžų ir baltyminių augalų sėjos plotus ir esant normalioms oro sąlygoms, šiemet galima tikėtis labai gero javų ir aliejinių augalų sėklų derliaus. Tai padėtų sušvelninti numatomo grūdų eksporto iš Ukrainos trūkumo poveikį pasaulio rinkoms.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, Rusijos invazija į Ukrainą smarkiai sutrikdė žemės ūkio rinkas, sukėlė nerimą dėl nepakankamo apsirūpinimo maistu. Įtampą kelia ir ES priklausomybė nuo pašarų ir trąšų importo iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos, gerokai išaugusios trąšų kainos, užsitęsę sausi orai.

„Tačiau ES iš esmės apsirūpina maistu ir turi didžiulį žemės ūkio ir maisto produktų prekybos perteklių, todėl, remiantis EK prognozėmis, galima tikėtis, kad ES bendroji rinka amortizuos galimus sukrėtimus. Ukraina yra pagrindinė pasaulio grūdų ir sėklų aliejaus rinkos žaidėja, o karo sukelti transporto ir logistikos sutrikimai bei Juodosios jūros uostų blokada stipriai paveiks jos galimybes eksportuoti turimą ir būsimą produkciją. Todėl geras šių metų grūdų derlius ES šalyse sušvelnintų numatomo grūdų eksporto iš Ukrainos trūkumo poveikį pasaulinėms grūdų rinkoms“, - teigia ŽŪM atstovas.

Kad šiemet derliaus bus daugiau, vilčių teikia mūsų šalyje išaugę žieminių pasėlių plotai. Ypač daug žieminių rapsų, kurių pasėta 326 tūkst. ha – tai yra 10 proc. daugiau, negu buvo ankstesniais metais. Tai yra pats didžiausias šios kultūros plotas, kada nors pasėtas Lietuvoje.

2021 m. rudenį pasėta 887 tūkst. ha žieminių javų (2021 m. – 907,9 tūkst.). Iš jų 780 tūkst. ha apsėta žieminiais kviečiais,  54 tūkst. – žieminiais kvietrugiais, 26,5 tūkst. – žieminiais rugiais (toks pat plotas apsėtas ir žieminiais miežiais).

Kol kas nėra duomenų, kiek šiemet bus pasėta vasarinių grūdų (javų ir ankštinių augalų), tikėtina, kad per 600 tūkst. ha – apie 40 proc. visų žieminių ir vasarinių grūdų ploto.  Lietuvoje žiemkenčiai javai sudaro apie 60 proc. visų grūdų pasėlių, o sėjomainoje žieminiams rapsams beveik išstūmus vasarinius, tikėtina, kad šiuos pasėti žemdirbiams nebus daug sunkumų.

„Įvertinę gerą žiemkenčių peržiemojimą ir prognozuodami naująjį 2022 m. derlių, šiuo metu neturime pagrindo pesimistinėms prognozėms. Žinoma, žemdirbių dar laukia daugybė iššūkių, ypač dėl gamtos veiksnių. Jeigu nepasikartos ekstremalios sąlygos, tikėtina, jog sulauksime ir gausesnio derliaus nei pernai, kai pasėlius laukuose niokojo ir naikino sausra bei škvalai“, – sako E. Pranckevičius.

Būsimam derliui įtakos turės ir pabrangusios trąšos, ypač azotinės, kurios pavasarį vegetacijos pradžioje augalams ypač reikalingos. „Tikėtina, kad dalis ūkininkų sunkiai išgalės jų įsigyti pakankamai, todėl ir derlius gali būti mažesnis“, - teigia ŽŪM atstovas.

Tikslesnę 2021–2022 metų grūdų, rapsų bei kitų pasėlių derliaus prognozę ŽŪM skelbs birželį.