Rugpjūčio 31-oji – paskutinė diena, kai „Perlas Energija“ tieks savo paslaugas. Antrojo pagal dydį elektros tiekėjo kolapsas lėmė, kad ne mažiau kaip 130 000 žmonių (tiek vartotojų vis dar yra pasirinkę šį elektros energijos tiekėją) patyrė 4 Eur už kilovatvalandę kainuojančios elektros smūgį. Prognozuojama, kad elektra rudenį gali brangti dar labiau, o išaugusius elektros bei dujų sąnaudų kaštus lydės dalies įmonių bankrotai. Situaciją analizavę ekspertai pagrįstai nuspalvino tamsiomis spalvomis esama padėtį. Apie tai jau rašyta nemažai, todėl nusprendžiau dabartinėje įmonės „Perlas Energija“ krizėje paieškoti teigiamų aspektų.
Pritariu kritikams, kurie neigiamai reagavo į premjerės Ingridos Šimonytės pastabą, kad vartotojai bent jau iš dalies kalti, kad rinkosi šį energijos tiekėją. Žinoma, būtų naudinga, kad žmonės rinktųsi tuos elektros paslaugų tiekėjus, kurie patys turi elektros energijos gamybos pajėgumus ir dėl šios priežasties yra pajėgūs sudaryti ilgalaikes sutartis su fiksuotais įkainiais. Tokias sutartis galėjo pasiūlyti tik turintieji savo gamybos pajėgumus: lietuviškas „Ignitis“, estiškas „Enefit“ ir latviškas „Elektrum“. Šios bendrovės išliko rinkoje. Tačiau „Perlas Energija“, mano nuomne, ėjo paprasčiausiai paspekuliuoti elektros kainomis. Tikėjosi užfiksuoti jas istorinėse aukštumose ir gauti stabilių pajamų. Tokio tipo spekuliacijos visada rizikingos, todėl visiškai natūralu, kad įmonė patyrė fiasko. Pašalindama tiekėją, neturėjusį savo elektros gamybos pajėgumų, rinka padarė tai, ką privalėjo padaryti politikai. Tai geras ir naudingas rezultatas. Kita vertus, ant politikų kritęs šešėlis privertė suabejoti pačia rinkos liberalizavimo idėja, todėl šiandien ji yra pusiau skusta, pusiau lupta.
Dar vienas gana pozityvus rezultatas – smūgis „Perlas“ prekės ženklui. Jokia paslaptis, kad Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, yra populiaru žaisti loterijose. Viena šių loterijų yra „Perlui“ priklausanti „Teleloto“. Lošimų priežiūros tarnybos užsakymu bendrovė „Vilmorus“ 2021 m. atliko reprezentatyvią apklausą, parodžiusią, kad loterijose dalyvaujančių asmenų skaičius siekė 49 proc. visų šalies gyventojų. Net 88 proc. apklaustųjų bilietus nurodė perkantys parduotuvėje prie kasos. Kiek daugiau nei pusė (55 proc.) visų bilietus perkančių asmenų būdavo 50–69 metų amžiaus žmonės. Pasak respondentų, įsitraukimui į loterijas įtakos turėdavo noras laimėti pinigų ar daiktinį prizą. Taip manė 73 proc. loterijoje dalyvaujančių asmenų. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir nieko blogo. Asmuo, nusipirkęs loterijos bilietą, dažniausiai iškart netaps priklausomas nuo azartinių žaidimų. Tačiau problema ta, kad daugeliui lietuvių, užuot pirkus loterijos bilietus, kurie visuomet yra sumodeliuoti taip, kad pirmiausia laimėtų pačios loterijos organizatoriai, verčiau būtų pirkti dividendines akcijas. Nors jos nežada milijonų, bet ilgainiui gali tapti pakankamai neblogu papildomų pajamų šaltiniu. Žinoma, rizikos investuojant esama, bet ji gerokai mažesnė nei ta rizika, kurią prisiima loterijos bilietų pirkėjai. Norisi tikėti, kad smukęs „Perlas“ prekės ženklo prestižas prisidės prie to, kad lietuviai išleis mažiau loterijoms. Šalyje turime 130 000 žmonių, kurie savo nepasitenkinimą galėtų išreikšti nepirkdami loterijos bilietų. Tai būtų visai neblogas žingsnis, ypač jei vietoje bilietų žmonės pradėtų investuoti.
Vasara netrukus baigsis, o kartu su ja – ir raminantis poveikis, kai šiek tiek ramiau žvelgiame į elektros rinkos svyravimus. Žvelgiant į ekonomiką panašu, kad artėja rimti iššūkiai ir būtų prasminga jiems pasiruošti. Jau girdėti raginimų pradėti boikotuoti „Perlas“ loteriją, kuri visu grožiu parodė vadinamų „perlinių“ žaidimus su klientais. Juk nepirkdamas vieno bilieto, laimėsi kampus, o nepirkdamas dviejų – eilutę. Tikrai veikianti, nemokama ir nuobodi sėkmės formulė, kuria vadovaujuosi jau eilę metų.
2022.08.27 ŪP apžvalgininkas Audris NARBUTASSusijusios temos - skaitykite: Audris Narbutas, Perlas Energija, Ignitis, Enefit, Elektrum