Kaimas lieka be lietuviškų lašinių

Skerstuvės kaime šiais laikais – retenybė. Tai, kas prieš dešimtmetį dar buvo įprastas vaizdas ankstyvą žiemos rytą, dabar baigiama išgyvendinti, ir neatrodo, kad tai daroma be valdžios pastangų. Specialistai sako, kad sodiečiai  praranda iš senolių perimtus įgūdžius gaminti maistą.

kiauliu augintojai, kiauliu maras, kiauliu ukis, lasiniai, kiauliena

Stebinanti statistika

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro interneto portale pateikiama statistika, kaip keitėsi smulkiųjų kiaulių augintojų, laikančių 1–10 riestauodegių, skaičius nuo praėjusio dešimtmečio vidurio iki šiandien. 2015 m. sausio 1 d. duomenų apie smulkiuosius kiaulių augintojus nepateikta, tačiau yra bendras laikytojų skaičius – per 40 tūkst. Vadovaudamiesi vėlesnių metų statistikos logika galėtume sakyti, kad 2015 metų pradžioje smulkiųjų laikytojų buvo bent 39 tūkst. Vėliau šis skaičius drastiškai mažėjo. 2016 m. šios grupės laikytojų bebuvo likę 27 tūkst., 2017 m. – 21 tūkst., dar po metų – 16 tūkst., vėliau – 13 tūkst. 2020 m. smulkiųjų kiaulių augintojų skaičius nukrito žemiau 10 tūkst., o šių metų pradžioje jų priskaičiuota 6,7 tūkst.

Sumažėjo drastiškai

Kokios priežastys atvedė prie šiandieninės situacijos, kai smulkiųjų kiaulių augintojų sumažėjo kartais ir jie patys dabar tapo kiaulienos pirkėjais?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas pripažino, kad afrikinis kiaulių maras (AKM) drastiškai sumažino smulkiųjų augintojų.

„2014 m. nekomercinių ūkių (laikiusių 1–10 kiaulių) buvo apie 40 tūkst., šiandien tokių yra mažiau nei 7 tūkst. Prasidėjus 2014 m. AKM, pasienyje buvo steigiamos buferinės zonos, į kurias patekę smulkieji kiaulių augintojai turėjo paskersti savo reikmėms augintas kiaules. Vėliau tai teko padaryti Kaišiadorių, Trakų, Jonavos rajonų smulkiesiems kiaulių laikytojams. Didžioji dalis augintojų jau nebenorėjo sugrįžti prie kiaulininkystės. Ar tai lėmė AKM, ar pakilusios pašarų kainos, šiandien sunku pasakyti. Jei ūkininkas negali pašaro užsiauginti savo ūkyje, o turi jį pirkti, jo kiaulytė tampa aukso vertės. Bet laikyti kiaules nėra uždrausta, tik reikia informuoti VMVT – ji atvyks į vietą ir įvertins biosaugos reikalavimus“, – sakė P. Bušauskas.

Panašiai kalba ir  VMVT Skuodo skyriaus vadovas Algimantas Želvys. „Skuodo r. nuo 2014 m. kasmet sumažėja po šimtą kiaulių ūkių, ir ta tendencija nėra tiesiogiai susijusi su AKM reikalavimais. Aš pats gyvenau ūkiškai ir laikiau kiaulių. Bet apskaičiavau, kad darau nesąmonę. Jei turi 3 ha žemės, bet neturi savo technikos, kiaulių laikymas yra nuostolingas. Rinkoje sumažėjo paršelių, padidėjo jų kaina, todėl tai tapo dar viena priežastis atsisakyti kiaulių ūkio“, – aiškino A. Želvys.

Priežasčių yra ir daugiau

Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacijai bei žemės ūkio bendrovei „Gražionių bekonas“ vadovaujantis veterinarijos mokslų daktaras Edmundas Adomavičius situacijos supaprastinti nelinkęs.

„Buvo laikotarpis, kai už kiaulių nelaikymą ūkiams iki 100 kiaulių net buvo mokami pinigai. Tai labai sumažino kiaulių laikytojų, ypač smulkiųjų. 2018–2022 metais bendras kiaulių skaičius Lietuvoje sumažėjo 8 proc., o šeimos ūkiuose – net  66 proc. Stambesnieji liko panašiame lygyje, gal net šiek tiek padidino. Todėl pirma priežastimi laikyčiau AKM, dėl ko ūkininkams buvo keliami griežti veterinariniai reikalavimai“, – sakė E. Adomavičius.

Kita priežastimi pašnekovas įvardijo koronaviruso pandemijos ribojimus, o į trečią vietą iškėlė pašarų brangimą. „Kaime labai mažėja tikrų gyventojų.  Tikraisiais  aš vadinu tuos, kurie patys užsiaugina, pasigamina ir suvartoja tai, ką gali. Į parduotuvę eina nusipirkti  tik vieną ar kitą dalyką“, – svarstė E. Adomavičius.

Neužtenka net savo reikmėms

Mokslininko manymu, prie tokio požiūrio prisidėjo globalistai, teigę, kad maistą turi gaminti tie, kas moka tai daryti. „Per visas informacijos priemones jie pumpavo: eikit pirkti. Skatino būti pirkėju, vartotoju. Logika paprasta: jei šiandien man yra priimtina alternatyva ir aš turiu už ką nusipirkti, tai gal ir nebraidžiosiu po mėšlą. Kiekvienas nori lengvesnio gyvenimo“, – svarstė E. Adomavičius.

Toks požiūris, pasak jo,  atitolina žaliojo kurso idėjas, trumpesnį maisto kelią nuo lauko ar tvarto iki stalo. „Tikrųjų kaimo žmonių požiūris tam labai tiktų. Jei yra daržas – užsiaugini daržovę, jei šalia tvartelis – užsiaugini gyvulį. Ir tvaru, ir gražu, ir trumpas maisto kelias nuo daržo ar tvarto iki stalo, viskas pagal šiandien deklaruojamą žaliąjį kursą. Dabar jau neužtenkame kiaulių savo reikmėms, vežame  jas iš toli, Danijos, Vokietijos, sudeginame milijonus litrų degalų. Ar nebūtų tikslinga nors savo poreikiams užauginti kiaulių smulkiuose Lietuvos ūkiuose? Jų skaičių galima padidinti labai greitai, Tai sutrumpintų visas grandines ir gražiai atsišauktų į žaliąjį kursą. Viskas būtų taip, kaip šiandien deklaruojama. Bet dažniausiai viena kalbame, kita darome“, – tikimybe atgimti smulkiesiems kiaulių ūkiams abejojo E. Adomavičius.

Žmonės praranda įgūdžius

Pašnekovas įvardijo dar vieną liūdną pasekmę. „Ne prekybos centras užaugina produktą, o žmogus. Ar reikėtų lėkti į parduotuvę šviežios mėsos, jei  paskerstą, savo paties perdirbtą produktą turėtume šaldytuve arba rūkykloje kaip anksčiau? Juk kiekvienas žmogus sodžiuje savo rūkyklą turėjo. Prarandami ne tik natūralūs kaimiški produktai, bet ir įgūdžiai juos pasigaminti.  Prieš 30–40 metų kone kiekviena kaimo šeimininkė mokėjo kimšti dešras, paruošti lašinių, viską išrūkyti. Vienai gal geriau pasisekdavo, kitai blogiau, bet visos  žinojo, kaip tai daroma“, –  sakė E. Adomavičius.

Skirtingi išmokų motyvai

Pabandėme susisiekti su buvusiu bene svarbiausiu ir didžiausią įtaką turėjusiu valdininku, kurio vadovavimo metais labiausiai sumažėjo smulkiųjų kiaulių augintojų.  Tačiau jis nei telefonu atsiliepė, nei į elektroniniu paštu išsiųstus klausimus atsakė. Bet gal nieko naujo ir neišgirstume?

O ką nuo pat AKM atsiradimo Lietuvoje skalambijo danų kiaulių komplekso  atstovas, – visi puikiai prisimename: „Uždaryti visus smulkiuosius, likviduoti mažuosius kiaulių augintojus, nes jie kelia grėsmę dideliems kompleksams.“ Kaip žinia, ūkiams, laikiusiems iki 100 kiaulių, buvo mokama po 100 Eur už kiekvieną paskerstą kiaulę, jei kiaulių nebeaugins. Kaimo žmonės ilgai nedvejojo.

Šiandien kiaulių augintojams pradėtos mokėti kitokios išmokos. Kaip teigia Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekiant išsaugoti kiaulininkystės sektoriaus veiklos gyvybingumą, esant rinkos veikimo sutrikdymams dėl padidėjusių gamybos sąnaudų Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, už   kovo–gegužės mėnesiais laikytas kiaules pareiškėjams skiriama 10,7 Eur parama už kiekvieną įregistruotą kiaulę. Bet (koks paradoksas!) tokia parama bus prieinama tik augintojams, turintiems daugiau kaip 9 kiaules. Mat paramą galės gauti tik toks pareiškėjas, jei jos  suma per minėtus tris mėnesius bus didesnė nei 100 Eur, o tai bus tuo atveju, jei pareiškėjas turės bent 10 kiaulių. Tad vienu atveju šalies valdžia smulkiesiems sumoka, kad šie kiaulių atsisakytų, o kitu atveju nemoka, kad jų padėtis taptų dar sunkesnė. Ir vienu, ir kitu atveju valdžia skatina smulkiųjų ūkininkų nykimą.

 

Autoriaus nuotrauka

ŪP korespondentas – Juozas SKRIPKAUSKAS

2022.06.15

Susijusios temos – skaitykite: kiaulių ūkisAKM; Afrikinis kiaulių maras (AKM);  smulkieji ūkininkai;  kiaulių maras; kiaulės