Ashburn +9,7 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Ashburn +9,7 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024

Kaimo medicinos punktai trukdo pažangai?

2017/08/26

Didkiemio seniūnė Virginija Kasnauskienė teisinosi sakiusi, kad punkto naikinti negalima, tačiau valdžiai pavaldinių nuomonė neįdomi. Šilalės savivaldybė toliausiai nuo rajono centro esančiai Didkiemio seniūnijai pažangą bruka per prievartą: neklausdami gyventojų nuomonės politikai „modernizavo“ medicinos punktą – atsisakė patalpų, palikdami Pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenės slaugytoją teikti paslaugas gyventojų namuose. Sukilusi Didkiemio bendruomenė pareiškė, kad suremontuoto ir visą būtiną įrangą turinčio medicinos punkto uždaryti neleis, nes jis visiems reikalingas. Žmonių poreikiais nesidomėjo Prieš keletą mėnesių Girdiškės kaimo gyventojai stebėjosi radę užrakintas medicinos punkto duris – niekam nežinant Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovai nusprendė, kad bendruomenės slaugytoja turi dirbti „ant ratų“. Kilus pasipiktinimui, rajono meras Jonas Gudauskas barė viešosios įstaigos vadovę, kad apie permainas iš anksto gyventojų neinformavo. Tačiau tartis su kaimiečiais Šilalės pirminės sveikatos centro direktorei Vidai Macevičienei – „ne lygis“. Nepasimokiusi iš klaidų, savivaldybės tarybos ji paprašė uždaryti dar ir Didkiemio medicinos punktą, aptarnaujantį 260 gyventojų. Rankas medikams atrišo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, nustatantis, kad kaimo medicinos punktai turi aptarnauti ne mažiau kaip 800 gyventojų. Bet dabar tiek jau nėra net ir didesniuose miesteliuose. Savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje įstaigos vadovė aiškino, kad Didkiemyje gyvenantys žmonės jau seniai medicinos punktu nesinaudoja, nes paslaugos jiems teikiamos namuose. Direktorė dūsavo, kad slaugytoja dirba slenkančiu grafiku, žmonės nežino, kada ją gali rasti, todėl kasdien po dvi valandas punkte prasėdi be naudos. Beveik tą patį apie Tenenių medicinos punktą pakartojo savivaldybės tarybos narė gydytoja Saulė Olendrienė. Pasak jos, medicinos punktas reikalingas tik felčerei, nes ji varo „vaistų biznį“ – Pajūrio ambulatorijoje dirbančios gydytojos žiniomis, medicinos punktuose be recepto pardavinėjami net antibiotikai. Politikai medikų norui modernizuoti medicinos punktus atsisakant patalpų neprieštaravo – beveik be diskusijų sutiko, jog svarbiausia, kad būtų teikiama paslauga, o felčerėms, važiuojančioms pas gyventojus savo automobiliais, įstaigos kompensuotų kelionės išlaidas. V. Macevičienė užtikrino rajono merą, kad Didkiemio gyventojai apklausti ir sprendimui neprieštaraus. Tai patvirtina ir savivaldybės tarybai skirtas gydytojos raštas. Didkiemyje gyvenanti An­gelė Dargužienė išgyvena, kad kaime lieka tik seniai ir vaikai, o jie valdžiai neįdomūs. Felčerė lieka gatvėje Tai, kas politikams nekelia jokių klausimų, kaimuose gyvenantiems žmonėms atrodo neįmanoma. Tenenių medicinos punkte dirbanti bendruomenės slaugytoja Genovaitė Ciparienė neslepia, kad žmonės liks visiškai atskirti, nes vasarą tris mėnesius pro Tenenius nevažiuoja joks autobusas. „Žinoma, kad niekas tuo nesidžiaugia – nei aš, nei gyventojai. Lieku gatvėje su pirmos pagalbos krepšiu. Bet ir jį dažnai reikia papildyti, o ambulatorijoje ne visada tą pačią dieną ko norim gaunam – gali būti, kad krepšys liks tuščias. Aptarnaujant gyventojus namuose pirmiausia reikėtų turėti gerą transporto priemonę, bet kas iš jos liks kaimo keliais kasdien važinėjant?“ – svarstė be punkto likusi felčerė. Pasak G. Ciparienės, žmonėms labai svarbu, kad punkte būtų galima nusipirkti būtiniausių vaistų, nes daugelis po mėnesį ir ilgiau nenuvažiuoja į miestą. Nors Pajūrio ambulatorijos vadovai nurodo, kad prie Tenenių punkto yra prirašyta 311 gyventojų, G. Ciparienė sako aptarnaujanti apie 500 žmonių: suleisti vaistus, padaryti lašelines prašo ir tie, kurie prisirašę prie Šilalėje ar Kvėdarnoje dirbančių šeimos gydytojų. „Žmonės renkasi gydytoją, ne punktą. Jei jie važiuoja gydytis kitur, bendruomenės slaugytoja nekalta. O kai paprašo suleisti vaistus, neklausiame, kur prisirašę – mūsų pareiga padėti žmogui“, – įsitikinusi G. Ciparienė. Tarybos narė S. Olendrienė teigia, kad punkto išlaikymas Teneniuose per metus kainuoja 4 tūkst. Eur, tačiau slaugytojai per mėnesį mokamas vos 240 Eur atlyginimas. Slenkantis grafikas – visą parą Dar kone perpus mažiau, visiškai simboliškai, uždirba Didkiemio medicinos punkto bendruomenės slaugytoja Vida Jakštienė. Sužinojusi, kad dirba slenkančiu grafiku ir dėl to kaimo žmonės nežino, kada jos ieškoti, felčerė apsiverkė. „Manęs daktarė paklausė, ar sutikčiau dirbti „ant ratų“ – negalėjau prieštarauti, nes gerbiu savo kaimo žmones ir nepaliksiu jų be pagalbos. Ant ratų, tai ant ratų. Ne aš darbą susiradau, tas darbas pats mane susirado – žmonės rinko parašus, kad mane priimtų dirbti į punktą vietoj senosios felčerės. Bet kai perskaičiau, kad dirbu slenkančiu grafiku ir žmonės nežino, kada pas mane ateiti, nes pasirodau kaip jaunas mėnulis, taip širdį suspaudė“, – graudinosi medikė. V. Jakštienė svarstė, kad gali būti, jog įstaigos vadovė, kalbėdama apie slenkantį grafiką, turėjo mintyse jos darbą ligoninės Vaikų skyriuje, kur slaugytoja per mėnesį turi 5–6 budėjimus. Bet moteris stengiasi budėti savaitgaliais ir naktimis, kad netrukdytų darbui punkte, kur turi būti kasdien. Nuo 9 iki 11 val. felčerė dirba bendruomenėje – tai reiškia, atlieka paskyrimus namuose, leidžia vaistus ir daro lašelines, o nuo 11 iki 13 val. priima gyventojus punkte. „Niekada niekas nėra skundęsis, kad manęs neranda ar kam nepadėjau. Kai dirbu ligoninėje, pakylu anksti rytą ir visiems suleidžiu gydytojų paskirtus vaistus. Savivaldybės komisijai V. Macevičienė sakė, kad esu viena geriausių slaugytojų įstaigoje. Tai ko dabar tie pagyrimai verti?“ – stebėjosi V. Jakštienė. V. Jakštienė pripažino, jog vieno kito klausė, ar sutiks, kad paslaugas teiktų namuose. Ne visi buvo patenkinti, bet kokie septyni ar devyni neprieštaravo, tad ir pasakė direktorei, kad žmonės sutinka. Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Vida Macevičienė įsitikinusi, kad žmonės į punktą ateina tik pasikalbėti. Primena Stalino politiką Didkiemio gyventojus medicinos punkto gelbėti sukėlusi Angelė Dargužienė taip pat nevyniojo žodžių į vatą: „Felčerė Vida yra mūsų kaimo gyventoja, ištikus nelaimei į ją kreipiamės bet kuriuo paros metu. Ji lanko bei rūpinasi ligoniais naktimis, savaitgaliais, šventinėmis dienomis. Tai moteris, sąžiningai bei nuoširdžiai atliekanti darbą, aukojanti asmeninį laiką, negailinti nei jėgų, nei asmeninių resursų dėl savo kaimo žmonių. Mūsų bendruomenės slaugytoja – pavyzdys, koks turėtų būti medicinos darbuotojas.“ Didkiemio seniūnijos salėje susirinkę žmonės pateikė labai aiškius argumentus: punktas jiems reikalingas, nes autobusai visą vasarą į Šilalę nevažiuoja, žvyrkelio būklė tragiška – reikia saugoti dantis, kad neišbirtų, o žiemą kelias dažnai būna visiškai neišvažiuojamas, todėl ir „Greitosios pagalbos“ medikai į tą pusę nė žiūrėti nenori. „Jei iškviečiam vakare, tai dar velnių gaunam, kad dieną pas gydytoją nenuvažiavome. Bet juk bet kada gali bloga pasidaryti. Kai Vida namuose, ją pirmiausia ir kviečiame, nes visi kiti kaip įmanydami mūsų kratosi“, – vienas per kitą pasakojo susirinkę žmonės. Jiems neramu, kad kaime nebelieka net būtiniausių įstaigų: netrukus neteks pašto, o paskui – gal ir seniūnijos, nes gyventojų kasmet mažėja. „Ką žinom, kas bus. Jei viską naikina, tai viską. Pagal ministrą Verygą: nėra žmonių, nereikia ir ligoninės. Kaip Stalino laikais. Su mumis niekas nesitaria, ko mums reikia, valdžia neklausia – pasako tik tada, kai sprendimai jau būna priimti. O daug dalykų tai tik iš laikraščio ir sužinome“, – piktinosi maištą prieš valdžią Didkiemyje sukėlusi A. Dargužienė. Nepaisė seniūnės nuomonės Didkiemio seniūnė Virginija Kasnauskienė pripažino sakiusi Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorei V. Macevičienei, kad punkto panaikinti negalima – žmonėms jis būtinai reikalingas. „Ir Sveikatos reikalų komitete dirbanti tarybos narė Reimundė Gečienė skambino, žinojo mano nuomonę. Slaugytoja gyvena Didkiemyje, visus žmones nuo gimimo pažįsta, iš pažiūros mato, kam blogai, kuo greičiau reikia pas gydytoją važiuoti. Jei reikia, pati savo automobiliu ir nuveža. Toli esame nuo rajono centro, visiškame užkampyje, tai kas dabar suteiks žmonėms pirmąją pagalbą? Bet ką mes galime padaryti – esame pavaldiniai, viską sprendžia rajono valdžia ir taryba“, – apgailestavo seniūnė. Didkiemio seniūnė V. Kasnauskienė mano, jog patalpų išlaikymas tikrai negali būti per didelė našta sveikatos priežiūros įstaigai. Už šalčiausią praėjusios žiemos mėnesį, sausį, šildytas patalpas ir suteiktus komunalinius patarnavimus seniūnija Šilalės PSPC pateikė šiek tiek didesnę nei 90 Eur sąskaitą, o vasaros mėnesiais, kai patalpos nešildomos, įstaiga sumoka vos kelis eurus – už vandenį, atliekų tvarkymą liepą priskaičiuota 6,2 Eur. „Bet jei ir tokios sumos centrui per didelės, tai gal savivaldybė galėtų padėti įstaigai išlaikyti medicinos punktą. Juk patalpas vis tiek reikės šildyti“, – svarstė Didkiemio seniūnė. Reikalingas tik pasikalbėti? Šilalės PSPC direktorė V. Ma­­cevičienė šventai įsitikinusi, kad ir dabar punkto patalpose slaugytoja ligonių neaptarnauja, visus gydytojų paskyrimus atlieka namuose, nes ligoniams taip patogiau. Apie namuose atliktas procedūras, pasak V. Macevičienės, byloja ir įrašai žurnale. „O punktas tikriausiai reikalingas tik seniūnijai, kad patalpos tuščios nestovėtų“, – svarstė direktorė. Jos nuomone, nėra reikalo iš naujo kelti Didkiemio medicinos punkto klausimo, nes jis jau išspręstas. „Tai kas, kad toli nuo Šilalės, nėra autobusų. Ko jiems čia važiuoti, jei vaistus suleidžia kaimą aptarnaujanti slaugytoja? Jei neturi kuo atvažiuoti, tai ir į punktą nenuvažiuoja, tuščiai dvi valandas ten felčerė sėdi. Regina Audinytė sakė, kad žmonės tik pasikalbėti ateina. Nežinau, kuri sveikatos priežiūros įstaiga sutiktų laikyti punktą dėl pasikalbėjimo“, – piktinosi direktorė. R. Audinytė vadovauja Traksėdžio seniūnijai, esančiai visai kitame Šilalės rajono pakraštyje, tačiau, gydytojos nuomone, geriausiai žino, kaip dirba kaimo medicinos punktai, nes priklauso centro Stebėtojų tarybai. V. Macevičienė tikina, kad nėra reikalo laikytis senos tvarkos, nes ir į Šilalę vieną kartą turi ateiti pažanga. „Pažanga“ kamaroms negresia Įdomiausia, kad Šilalėje uždaromi gerai suremontuoti, už Europos Sąjungos projekto lėšas baldais ir įranga aprūpinti medicinos punktai, o neturinčių nei vandens, nei kanalizacijos uždaryti neskubama. Birželio mėnesį visuose 19 rajone veikiančių medicinos punktų apsilankę savivaldybės atstovai pamatė daug prasčiau įrengtų punktų nei Didkiemyje. Kaip Kaltinėnų PSPC direktorius Kornelijus Andrijauskas sugebėjo minimaliausių higienos sąlygų neatitinkančiam Gineikių medicinos punktui gauti licenciją, stebėjosi net savivaldybės gydytoja Dalė Briedienė. Bet K. Andrijauskas patalpas laiko užrakintas – sako, gal kada dar prireiks. O štai Nevočių punktas, neturintis nei tualeto, nei vandens, aptarnauja 600 gyventojų. Laimė, Balsiuose gyvenantiems žmonėms arčiau Šilalė, tad jie į tą pusę nė nežiūri. Bet politikams, apsilankiusiems šio punkto valdose, įspūdžių pakako ilgam. „Dalies punktų, ypač priklausančių Šilalės PSPC, net nežinau, kaip vertinti. Nevočių – viena kamara, nei vandens, nei kanalizacijos, kartu maistas ir vaistai. Keista, kad tokius punktus akredituoja. Mano ūkio pieno blokas ten jokiu būdu negalėtų būti įrengtas, o čia žmones gydo. Įstaigų vadovai turėtų pagalvoti apie paslaugų kokybę“, – dalijosi mintimis tarybos narys, ūkininkas Vytautas Jucius. Prašymą uždaryti Didkiemio medicinos punktą svarstę politikai primygtinai klausė gydytojos V. Macevičienės, kodėl ji neprašo naikinti Nevočių medicinos punkto, tačiau įstaigos vadovė paaiškino, kad kol kas toks sprendimas nesvarstomas, nes jį „reikia paruošti“. Kelias dešimtis parašų po reikalavimu naikinti rugpjūčio 3 d. priimtą tarybos sprendimą surinkę Didkiemio gyventojai apsilankė pas Šilalės merą Joną Gudauską ir išgavo pažadą, kad pasikalbėti su jais atvyks pati Šilalės PSPC vadovė. Žmonės tikisi, kad į laiptus panašaus žvyr­kelio neišsigąs ir meras. Pažanga – svarbu, bet nuo civilizacijos atskirtas Didkiemis labiau pasitiki išbandytais dalykais. Daiva BARTKIENĖ Autorės nuotraukos
Dalintis
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...