Kaimo verslininkas aprūpino darbu

Juozas Načajus Skudžiūnų (Raseinių r.) žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) vadovu tapo 2000-aisiais, kai čia dirbo vos du darbininkai. Dabar šioje audinių auginimo verslu užsiimančioje įmonėje ir uždaroje akcinėje bendrovėje „Skudžiūnų pašarai“ sukurta nemažai naujų darbo vietų, čia darbą rado 57 vietos ir aplinkinių kaimų gyventojai.

Pašarams – net norvegiškos lašišos „Aš esu kaimo žmogus, gimęs ir užaugęs šiame krašte, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo J. Načajus. – Man miela ši aplinka, gyvenimas čia, šie žmonės. Juk šalia ir visų apdainuota Dubysa, todėl jaučiuosi tikrai gerai.“ Pasak Juozo, dar prieš jam pradedant vadovauti bendrovei, verslininkas Petras Jonušaitis čia turėjo mėsos perdirbimo įmonę „Litmos“. Likdavo mėsos atliekų, kurias galima panaudoti, todėl jis įsteigė dar ir žvėrininkystės ūkį. Iširus kolūkiams ir nustojus veikti kitoms įmonėms, daug kas pasikeitė. Skudžiūnų ŽŪB nupirko buvusią „Litmos“ bendrovę ir dabar ten sėkmingai gamina pašarus žvėreliams. Vietoj „Litmos“ buvo įregistruota nauja įmonė – UAB „Skudžiūnų pašarai“. Sudedamąsias pašarų dalis bendrovė atsiveža iš ES: lašišų, menkių ir kilkių atliekų – iš Norvegijos, paukštienos – iš Kaišiadorių ir Lenkijos bei Vokietijos paukštininkystės ūkių. Reikalingi ir jautienos sub­produktai. Atitinkamu metų laiku turi būti skirtingas pašaro kaloringumas. Šiuo metu patelės jau yra atsivedusios vaikų ir juos maitina, todėl pašaras turi būti mažai kaloringas, bet visavertis, su daugybe priedų, vitaminų. „Skudžiūnų pašarai“ savo produkciją (pastos pavidalu) parduoda dar dvidešimčiai ūkių, auginančių žvėrelius. Dabar Skudžiūnų ŽŪB – daugiau nei 8 tūkst. audinių patelių. Iki lapkričio mėnesio bus auginami jų palikuonys, paskui atrenkami veislei. Beje, dalis jauniklių neišgyvena, todėl iš patelės vidutinis prieauglis, kurių kailiukus jau rudenį galima parduoti, būna penkios audinės. Bendrovės specialistai dirba su Danijos genetikais, dažnai vyksta pas kolegas į šią šalį. J. Načajaus teigimu, šioje srityje reikia turėti labai daug žinių, nuolat jas gilinti. Dabar didžiąją dalį Skudžiūnų bendrovėje sudaro iš Amerikos kilusios velveto veislės audinės, jų kailis yra trumpesnis ir su pūku.

Parduoda Helsinkio aukcione „Jau daugelį metų puikiai bendradarbiaujame tik su Helsinkio kailių aukciono SAGA FURS darbuotojais, – pasakojo J. Načajus. – Aišku, yra daug tokių aukcionų – Danijoje, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitur. Aš ne iš tų žmonių, kurie blaškosi. Gal kitur už kailiukus kartais sumoka brangiau, bet aš pripratau prie suomių – jie mane pažįsta kaip vadovą, kaip žmogų, kuris stengiasi tai, ką įsipareigoja pagal kontraktą, visuomet parduoti. Priešingu atveju būtų sunku išgyventi, suvesti visus galus nuo pardavimo iki „naujojo derliaus“. Lėšomis visuomet padeda aukcionas. Dėl suomių sumanumo, lankstumo ir patogaus kreditavimo galime neblogai jaustis. Pabandykime kreiptis į bankus – kiek reikėtų vargo ir kantrybės, jie viską surašo, tikrina. O aukciono specialistai žino mūsų ūkį ir kredituojant jokių klausimų jiems nekyla.“ J. Načajus pripažino, kad kartais kailiukus tenka parduoti ir už savikainą, o pateles – ir dar už mažesnę kainą. Bendrovė kasmet didina auginamų audinių skaičių, nes tik tokiu atveju dar galima išgyventi. Pašnekovas teigė, kad per jo aštuoniolikos metų vadovavimo laikotarpį buvo jau trys ar keturios krizės, bet kaskart į ateitį žiūrintis su viltimi, kad bus gerai. Audinių kailiukus aukcionui paruošia patys bendrovės darbuotojai. Čia yra šiuolaikiškų įrenginių kailiukams džiovinti. Jie gauti iš Danijos, kur šis verslas pradėtas gerokai seniau nei Lietuvoje. J. Načajus pateikė ir tokį palyginimą: Danijoje šiuo metu yra pustrečio tūkstančio audinių ūkių, mūsų šalyje – tik apie du šimtus. Deja, nemažai tokių ūkių Lietuvoje bankrutuoja, nes nesugeba suderinti audinių pašaro ir kailių kainų santykio. „Pastaruoju metu pirkėjai renkasi kuo ilgesnius audinių kailiukus, nors anksčiau to nebūdavo. O kaip tokius padaryti? Juk ne guma – neištempsi. Todėl ir veterinarijos gydytojas, ir kiti specialistai skaičiuoja pašaro kaloringumą, baltymingumą ir kitką“, – pasakojo ūkio šeimininkas. Audinių kailiukai matuojami ne tokiais dydžiais kaip mūsų drabužiai, o nuliais. Mažiausias parduoti tinkamas kailiukas būna dviejų nulių, didžiausias – šešių. Pastarasis – gerokai ilgesnis nei vieno metro. „Kaip tokį ilgį pasiekti? Tas pats kaip pabandyti iš šunelio užauginti arklį. Anksčiau aukcione pirkdavo dviejų nulių kailiukus, kurie atitikdavo apie 70–75 cm ilgį. Dabar reikia jau apie 1,2 m. Tikriausiai kailinių siuvėjams lengviau iš ilgesnio kailio pasiūti striukę ar pan.“, – komercijos paslaptimis dalijosi J. Načajus. Aukcione už ilgą, geros kokybės audinės patinėlio kailiuką mokama 40–45 eurai, patelių kailiukų ilgis trumpesnis, todėl jie pigesni. „Ten kailiukų kokybę nustato kompiuteriai, lazeriai, nieko neapgausi. Ne taip, kaip anksčiau būdavo patamsyje, Aleksoto turguje“, – šmaikštavo pašnekovas.

Geros sąlygos darbininkams J. Načajus sakė, kad abiejose bendrovėse dirba vietiniai žmonės, o ne atvykėliai iš Ukrainos ar Baltarusijos. Dauguma jų yra iš Raseinių ir aplinkinių miestelių bei kaimų, čia triūsia jau daugelį metų. „Atvažiavusiesiems iš toliau, pavyzdžiui, Radviliškio ar Telšių rajonų, suteikiame atskirą gyvenamąjį plotą su visais patogumais. Ten yra ir televizorius, dušas, tualetas, kad žmonės po darbo galėtų ramiai pailsėti, niekas netrukdytų“, – pasakojo J. Načajus, džiaugdamasis, kad vis dėlto dauguma darbuotojų čia yra iš kaimo vietovių.

Lietuva – ketvirta Europoje ir pasaulyje Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos duomenimis, pagal produkcijos apimtis Lietuva kartu su Graikija užima ketvirtą vietą Europoje ir eksportuoja apie 2 mln. audinių kailių kasmet. Esant gerai kainai, pajamos gali siekti apie 150 mln. eurų. Apie kokybę daugiausia pasako faktas, kad pagal vidutines gaunamas kainas už kailį Lietuva užima 4 vietą pasaulyje. Mūsų augintojų produkcijai galioja tokios pat taisyklės ir pardavimo galimybės kaip ir visiems pasaulio audinių augintojams. Helsinkio kailių aukciono SAGA FURS atstovo Baltijos šalyse Pauliaus Gabinaičio teigimu, aukcione parduodama 82 lietuviškų ūkių produkcija, šie ūkiai nuolat konsultuojami dėl gyvūnų laikymo sąlygų, veislių pasirinkimo. Auginti žvėrelius blogomis sąlygomis nuostolinga, nes kailio kaina bus mažesnė už pašarų kainą. Jei ūkis nesusitvarko su jam keliamais reikalavimais, aukcionas neapsiima parduoti jo produkcijos. P. Gabinatis pastebėjo, kad Lietuvoje į šį verslą ateina vis daugiau jaunimo.

Stasys BIELSKIS ŪP korespondentas