Permaininga žiema šiemet vairuotojams žarsto nemažai išbandymų – per keletą valandų kelio danga gali pasidengti sniegu ar ledu, staiga užklupti šlapdriba ar lietus. Tačiau vienas įkyriausių žiemos rūpesčių – padidėjusi grėsmė automobiliui rūdyti. Ją skatina drėgmė, šalčio ir šilumos šuoliai, gatvėse ir keliuose barstoma druska. Tačiau specialistai sako, kad koroziją galima ir pristabdyti, tik reikia tinkamai ir laiku pasirūpinti automobiliu.
Saugo keli sluoksniai
Saugantis korozijos automobilių kėbulai paprastai padengiami net keletu viršutinių sluoksnių – dažais, laku ir kita apsaugine danga. Jeigu jie neturi mechaninių pažeidimų, esant geram klimatui, korozija neturėtų atsirasti. Tačiau transporto priemones eksploatuojant lietuviškomis oro sąlygomis ši rizika išauga.
„Žiemą ledui ir sniegui tirpdyti ant kelio dangos beriami druskos ir smėlio mišiniai, kiti agresyvūs elementai, keliuose atsiranda atsipalaidavusių dangos gabaliukų, kurie esant sąlyčiui su automobilio kėbulu, gali mechaniškai pažeisti jo apsauginius sluoksnius“, – sako automobilių švaros centrų tinklo „Švaros broliai“ vadovas Algirdas Plečkaitis.
Kodėl ji vis dėlto atsiranda?
Klimato ar temperatūros pokyčiai, tokie kaip nuolatinis lietus, šlapdriba ar sniegas, sudaro palankias sąlygas drėgmei oksiduotis su automobilio metalais, o druska ir jos mišiniai dar pagreitina koroziją.
„Prie automobilio kėbulo prilimpa daug sniego su druskomis, kurios nusėda ant paviršiaus, patenka į mechaninius kėbulo pažeidimus, ertmes tarp automobilių dalių, o pro apsaugas ir į vidinius automobilio sluoksnius. Čia užsistovėjęs sniego mišinys su druska sukelia didelę riziką dalims rūdyti. Tokios sankaupos pavojingiausios tuomet, kai po eksploatavimo dieną automobilis nakčiai paliekamas požeminėje aikštelėje ar garaže. Priešingai nei mano daugelis, žiemą, kai ant kėbulo ir vidinėse dalyse yra sniego su druskomis, automobilį laikant teigiamoje temperatūroje šis mišinys tirpsta ir suaktyvėja, tad metalines dalis rūdys gali pažeisti kur kas greičiau negu neigiamoje temperatūroje,“ – tikina A. Plečkaitis.
Prie rūdijimo taip pat gali prisidėti transporto priemonės amžius, medžiagos ir net vairavimo ypatumai. Senesni automobiliai anksčiau buvo gaminami be tam tikros apsaugos dangos, o laikui bėgant šie sluoksniai dėvisi ir plonėja. Taip pat dažnai nuvažiuojant ilgus atstumus ar važinėjant bekele priešais važiuojantis automobilis gali pakelti asfalto gabaliukus, žvyrą, akmenukus, juos išmesti ir mechaniškai pažeisti automobilio kėbulo dangą. Taip drėgmei priartėjus prie gryno metalo konstrukcijų jos ima rūdyti.
Veiksmingos priemonės
Korozijos galima išvengti reguliariai plaunant tiek automobilio kėbulą, tiek jo apačią – tai itin svarbu žiemą siekiant išvengti druskos sankaupų. O transporto priemonę laikant požeminėje aikštelėje ar garaže, svarbu įsitikinti, kad į patalpą automobilis patektų kuo švaresnis, sausesnis ir neturėtų užsilikusių sniego, druskos ar kitų reagentų mišinių.
„Svarbu ne tik nuplauti automobilį, bet ir jį nusausinti, kad visose ertmėse liktų kuo mažiau drėgmės. Tačiau vienas paprasčiausių korozijos prevencijos būdų yra reguliarus automobilio patikrinimas. Tai galima padaryti net patiems atkreipiant dėmesį į korozijai jautriausias vietas, o tiems, kurie nori dar efektyvesnės apsaugos, verta apsvarstyti ir specialią antikorozinę dangą,“, – pataria A. Plečkaitis.
Anot specialisto, korozija gali atsirasti bet kurioje automobilio kėbulo vietoje. Rūdys dažniausiai būna paviršinės ir jei jų netvarkysime, neretai jos prasiskverbia kiaurai, tad reguliarus patikrinimas gali padėti greitai ir efektyviai užkirsti kelią korozijai plitisti.
Labiausiai korozijos veikiamos vietos
Dažniausiai koroziją galima aptikti atidžiai apžiūrint daugiausia kontakto su aplinka turinčias automobilio vietas: