Kalio trąšos: brangimas – kelias į racionalumą?

Europos Sąjungai įvedus ekonomines sankcijas Baltarusijai, jų griežtumą pajus ir Lietuvos žemdirbiai, nes iki šiol Baltarusija buvo viena iš pagrindinių kalio trąšų tiekėjų į visas tris Baltijos šalis. Tad dėl sankcijų Aliaksandro Lukašenkos režimui gali sumažėti kalio trąšų pasiūla, išaugti jų kainos. Šį kartą klausėme, – ar tikrai už trąšas teks pakloti kur kas daugiau nei iki šiol, o gal yra siūlomi būdai visai apsieiti be jų?

Algimanto SNARSKIO piešinys

Gylių kaimo (Viduklės sen., Raseinių r.) ūkininkas Vincentas MACIJAUSKAS: „Daugiau nei 700 ha plote auginu grūdines kultūras – kviečius, miežius, rapsus, kvietrugius bei žirnius ir pupas, reikalingus žalinimui. Tad kasmet brangstančios trąšos ir man yra aktuali problema. Bet juk brangsta ne tik baltarusiškos trąšos, tačiau ir Lietuvoje gaminamas diamofosas, ir salietra… Žinau, kad vos ne pas kaimynus, Vokietijoje, trąšos yra pigesnės nei mūsų šalyje.

Už trąšas kasmet pakloju vis didesnes sumas. Pvz., salietrą pernai rudenį pirkau šiems metams po 220 Eur/t, o šiuo metu ta pati salietra kainuoja jau 315 Eur/t. Pirkdavau NPK trąšas, o jų tona dabar jau daugiau nei 100 Eur yra brangesnė. O dia­mafosas, gaminamas Kėdainiuose, litais prieš 20 metų kainuodavo 550 Lt/t, o šiuo me-tu – apie 700 Eur/t.

Be to, atsiranda vis daugiau „mokytų“ mokytojų, patariančių, kaip mes turime tręšti laukus. Prisimenu, prieš keletą metų buvo sausas pavasaris, žieminiai rapsai – vos 15–20 centimetrų, tad atvažiavęs vienas profesorius primygtinai ragino tręšti kalio chloridu po 200 kg hektarui, esą tuomet rapsų prikulsiu po 4 tonas. Bet aš tik ausimis pakarpiau, nes tokiu metu pilti kalio chloridą – gryna nesąmonė. Žinau, kad jis gali suveikti rudenį kviečiams, bet tik ne rapsams pavasarį… Darau dirvožemio tyrimus ir žinau, kiek kokių trąšų reikia. Bet dabar žemdirbiai jų nebegali įpirkti, kada nors turi sprogti toks trąšų kainų burbulas.“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas Vytautas LIAKAS: „Pastaruoju metu daug kalbama apie brangstančias trąšas. Daugiausia brangsta fosforo trąšos, taip yra dėl įvairių žinomų priežasčių, greičiausiai brangs ir kalio trąšos. Tai reiškia, kad reikės kur kas racionaliau planuoti tręšimą. Anksčiau į tai nebuvo kreipiama dėmesio, ūkininkai sakydavo: „Trąšos yra pigios, išbersime jų daugiau“, o dabar reikės atidžiau planuoti, skaičiuoti, kiek galima nupirkti trąšų už tą pačią sumą ir kokie bus tręšimo planai. Ir tik tada imtis kitų sprendimų, jeigu jau matoma, kad trąšos brangsta ir joms reikia išleisti vis daugiau.

Be to, jei matome, kad didėja trąšų normos, o derlingumas mažai kinta, akivaizdu, kad iki tol kažką darėme ne taip. Reikės viską persvarstyti, būtinai parengti tręšimo planus, nes būtinas racionalus tręšimo planavimas. Štai kalio augalui reikia gana daug, bet ir mūsų dirvožemių sudėtyje kalio yra pakankamai. Todėl teks racionaliau išnaudoti tai, ką turime dirvoje. Čia bus susiję ir su dirvožemio įdirbimo optimizavimu, ir su tarpiniais, posėliniais augalais, kurie kaip tik tą kalį akumuliuoja. Daugiau nei penkiolikos metų patirtis rodo, kad naudojant biologinius preparatus mikroorganizmai tiek atpalaiduoja fosforą, tiek kaupia kalį augalų šaknų rizosferoje – tų sprendimų yra, tik reikia juos racionaliai pritaikyti savo ūkyje.

Aš asmeniškai nematau didelės problemos, jei brangtų kalio trąšos. Gal net bus gera proga pasiruošti žaliojo kurso įgyvendinimui, ėjimui ta kryptimi. Paprastai taip jau būna, kad nėra to blogo, kuris neišeitų į gera. Galbūt išmoksime racionaliau naudoti trąšas.“

UAB „Agrochema“ Trąšų skyriaus vadovas Vytis VARANAVIČIUS: „Azotas, fosforas ir kalis yra pagrindiniai elementai, gyvybiškai svarbūs augalams. Jeigu pasėliams trūksta bent vieno iš jų, augalai visaverčiai nesivysto. Dirvoje kalio atsargų yra, tačiau augdami augalai jas išnaudoja, jos senka, tad būtina kalio atsargas papildyti trąšomis, kad augalams užtektų reikiamų maisto medžiagų. Žinoma, galima trąšų normas koreguoti atsižvelgiant į dirvožemio tyrimus – pavyzdžiui, jeigu tyrimas rodo, kad dirvoje kalio ir fosforo yra užtektinai, galima sumažinti šių medžiagų normas. Mažiausias tręšti reikalingas kalio oksido kiekis bet kokiame dirvožemyje yra 50 kg/ha, tačiau jeigu dirvožemis yra skurdus, šių trąšų reikės daugiau. Taigi trąšas, kurių sudėtyje yra kalio, vis tiek reikia naudoti.

„Agrochema“ kalį, kaip žaliavą, naudoja gamindama skystąsias trąšas „Lyderis“ bei smulkios fasuotės sodo ir daržo trąšas. Dėl susidariusios situacijos trąšų rinkoje auga ir kalio trąšų kainos. Rudens sezono pradžiai esame pasiruošę ir turime kalio atsargų, tačiau dėl išaugusios trąšų paklausos su jų trūkumu vis tiek gali tekti susidurti.“

UAB „Timac Agro LT“ komercijos direktorius Dainius BAKANAS: „Kalis – vienas pagrindinių augalams reikalingų mitybos elementų. Norint išlaikyti turimus derlius, visiškai netręšti kaliu negalėsime. Norėdami, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika, ūkininkai turės dar tiksliau skaičiuoti tręšimo normas bei siekti kuo didesnio trąšų efektyvumo. Kiek pozityviau nuteikianti mintis yra ta, kad kalis, kitaip nei fosforas, nėra problemiškas elementas, be to, jo kiekis Lietuvos dirvožemiuose yra gana didelis. Žinome, kad kalis, kaip mitybos elementas, populiariausiai kultūrai – žieminiams kviečiams reikalingiausias „statyboms“ – net 75 proc. jo grįžta į dirvožemį su šiaudais ir tik 25 proc. išnešama su derliumi. Žieminiai rapsai su derliumi išneša dar mažesnį kalio kiekį iš dirvožemio – iki 20 proc.

Mūsų parduodamos trąšos gaminamos Vakarų Europoje, jose nėra kalio iš Baltarusijos, visą kalį perkame Vokietijoje, todėl baltarusiško kalio įvežimo ribojimas niekada neturėjo ir neturės jokios įtakos mūsų trąšų kainai. Tad galime patarti visiems Lietuvos ūkininkams – siekime kuo efektyvesnio tręšimo, įsivertinkime savo dirvožemių būklę bei subalansuokime maisto medžiagas konkretiems augalams. Viską tinkamai sudėliojus, kalio trąšų galimas brangimas padarys labai nedidelę įtaką ūkininkams, o kai kur, pakeitus tręšimo technologiją, tikimės, pavyks ir sutaupyti.“

Parengė ŪP korespondentas

Stasys BIELSKIS

 

 

 

 

 

 

Baltarusija