Kelias į normalų gyvenimą – ne tik vakcina

Lietuva suskilo į dvi dalis. Vienoje tie, kurie nemato kitos išeities, tik skiepytis, kitoje – tikintieji, kad galima išgyventi ir turint dabartinį imunitetą, lašinius užkandus česnaku ir spanguolėmis. Galima manyti, kad ir vieni, ir kiti teisūs, nes net ir baisiausi virusai kiekvieną organizmą veikia skirtingai. Koronavirusas irgi: vieni džiaugiasi šiaip ne taip pakilę iš patalo, kiti juokiasi, kad sloga yra sunkesnė liga nei COVID-19.

Prieš gerą savaitę stebėjau, kaip Veliuonoje veikiančioje privačioje šeimos klinikoje skiepijami senjorai. Karantino sąlygos būriuotis draudžia, bet prieš vidurdienį prie klinikos durų susirinko nemažas būrelis aštuoniasdešimtmečių ir juos lydinčių artimųjų. Maniau, ilgam įstrigsime, bet durys atsidarė kone visiems iš karto. Palydovai vos spėjo pildyti pateiktas anketas, o senjorai vienas po kito klibinkščiavo į gydytojo kabinetą. Nei kokia vakcina skiepija, nei kokių pasekmių tikėtis, niekas neaiškino. Vos per 5 minutes tarsi konvejeriu personalas paskiepijo mažiausiai keturis šios klinikos pacientus. Tarsi pajuokai išeinant visiems buvo įteiktas bukletėlis, kuriame nurodyta, kad nuo ligos saugos „AstraZenecos“ vakcina. Nežinau, ar juokėsi tie žmonės, ar verkė, kai grįžę perskaitė, kad ši vakcina skirta jaunesniems nei 55 metų asmenims, o ją suleidus turėjo būti stebimi bent 15 minučių.

Matant, kaip bendraujama su žmonėmis, kuriems reikia ypatingos atidos, nekeista, kad iš įvairiausių Lietuvos kampelių sklinda žinios apie atsisakančius skiepytis senjorus ir mokytojus. Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centro medikai, pakvietę skiepytis septyniasdešimt vyresnių nei 75 metų senjorų, gavo šešiolika sutikimų, tačiau atėjo ne visi. Šilalės savivaldybė oficialiame interneto puslapyje paskelbė, kad padėtis sudėtinga, nes ir kaimo vietovėse gyvenantys senjorai tam tikra vakcina skiepytis nelinkę. Klaipėdoje skiepytis neateina pusė senjorų, vakcinos atsisako maždaug penktadalis mokytojų, todėl medikai siūlo leisti pereiti prie jaunesnio amžiaus asmenų vakcinavimo. Kitur padėtis atrodo nebloga. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, Šakių savivaldybėje džiūgaujama, kad didžioji dalis mokytojų skiepijasi, o tie, kurie nesiskiepija, gudrauja laukdami kito gamintojo vakcinų.

Bet ne viskas taip gražu, kaip norima parodyti. Visi Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centro darbuotojai jau du kartus atsisakė skiepytis „AstraZenecos“ vakcina. Šio centro direktorė Birutė Navakienė neslepia, kad įstaigos pedagogai negali leisti sau po skiepo sukarščiuoti, nes nebus kam prižiūrėti iš viso rajono čia suvažiuojančių neįgaliųjų. Pasak B. Navakienės, kontaktų su neįgaliaisiais ir jų šeimų nariais negalintys išvengti darbuotojai sutiktų skiepytis, jei būtų skirta kita vakcina. Bet medikai negauna kitos vakcinos, kol nesunaudoja visos atvežtos partijos. Lankstumo mūsų sveikatos apsaugos sistemoje nedaug, aišku, kodėl taip yra: „AstraZenecos“ dozė kainuoja 1,78 Eur, „Pfizer-BioNTech“ – 12 Eur, o „Modernos“ – net 18 Eur.

Ši informacija leidžia nujausti, kodėl Lietuva tiek daug – 1,86 mln. – vakcinos dozių užsisakė būtent iš kompanijos „AstraZeneca“. Bet keisčiausia, kad šiuo metu daugiausia gaunama visai ne šios kompanijos vakcinų. Pagal mūsų šaliai pateiktą dozių skaičių pirmauja „Pfizer-BioNTech“, iš kurių jau gauta 236 tūkst. vakcinos dozių. Kompanija „Moderna“ pateikė tik 24 tūkst., „AstraZeneca“ – 67,8 tūkst. vakcinos dozių.

Kyla klausimas, kodėl tuomet vakcina, kurios veiksmingumas vyresniems nei 55 metų žmonėms nebuvo deramai patikrintas, leidžiama aštuoniasdešimtmečiams? Ar ne todėl, kad ja atsisakė skiepytis medikai ir mokytojai? Todėl senjorai ir sako, kad tapo eksperimentiniais triušiais.

Bet ne tik vakcina yra kelias grįžti į normalų gyvenimą. Jei išties ketinama pasiekti, kad 70 proc. šalies gyventojų pasiskiepytų, pirmiausia reikia su žmonėmis kalbėti, o ne juos mulkinti, dalijant bukletėlius, kuriuose nurodyta, kad vakcina, kuria tave jau paskiepijo, tavo amžiui nėra tinkama. Bent menkiausia abejonė nuteikia priešiškai, o jų atsiranda nuolat. Kas girdėjo paaiškinimus, kodėl susirgo dviem vakcinos dozėmis paskiepyti Lauksargių globos namų seneliai, o paskui juos – „Pfizer“ vakcina paskiepyti Švenčionių parapijos globos namų gyventojai? Pranešta, jog imunitetas jiems susiformavo. Bet juk tada neturėjo susirgti.

Net kai iškart po vakcinacijos mirė 77 metų Pasvalio rajono gyventojas, niekas nesakė, kad mirties priežastys bus ištirtos, o vakcinos veikimas – kruopščiai patikrintas. Žmonėms buvo paskelbta, kad mirtis atsitiktinė. Toks „nuraminimas“ suveikė taip, kad kitą dieną niekas nėjo skiepytis.

Jei valstybės vadovai iš tiesų suinteresuoti, kad šalis greičiau grįžtų į normalų gyvenimą, pirmiausia turi suprasti, kad su žmonėmis reikia kalbėti. Žmoniškai, o ne iš savo institucijų rūmų bokštų, ne manipuliuojant apklausų rezultatais, siekiant sukurti viešąją nuomonę. Ji veikia tol, kol gyvenimas nepadaro savo korekcijų ir žmonės patys neįsitikina, kas ko vertas ir kaip veikia. Daug veiksmingiau būtų nuoširdžiai pasakyti, kad skiepytis turime ne tik dėl to, kad patys nesusirgtume. Saugodami save, saugome ir kitus, esančius šalia mūsų.

Daiva Bartkienė

2021-03-06