Kelininkai įsisavina žemdirbių mokamus mokesčius

Prasidėjus javapjūtei ir suaktyvėjus žemės ūkio veiklai, į paviršių vėl ima kilti seni žemdirbių skauduliai: ūkininkų technika ne visada išsitenka naujai įrengtose kelių sankryžose, negali atlikti posūkių dėl jose esančių salelių.

Negalėdami pravažiuoti sankryžos, ūkininkai nevalingai niokoja jos infrastruktūrą.

Sankryžoje ūkininkams sukyla kraujospūdis

Prieš dvejus metus Valstybinės įmonės (VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) įgyvendintas projektas „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys ruožo nuo 5,00 iki 16,90 km ir tilto per Kruostą 8,039 km rekonstravimas“ dar ir šiandien varo į neviltį vietos ūkininkus, nors apie tai buvo kalbėta išties nemažai.

Didžiausia problema iškilo, kai kelininkai minėtame kelyje sankirtoje su keliu, vedančiu į Šlapaberžę, įrengė salelę, per kurią negali pravažiuoti stambi žemės ūkio technika.

„Mūsų technika sertifikuota ES, žemės dirbimo padargai 12 m pločio, ir mes niekaip negalime išsitekti šioje sankryžoje“, – pyko stambus ūkininkas Dainius Venckus. Pašnekovas teigė, kad netgi įprastu vilkiku norėdamas užsukti į Šlapaberžės pusę, jis turi važiuoti prieš eismą, tik taip galima atlikti posūkį, o ką kalbėti apie stambesnę techniką.

„Važiuojant link Šlapaberžės būtų galima pasiekti Kauno–Šiaulių kelią ir nereikėtų siekti Kėdainių miesto, tačiau kaip tai padaryti, jei dėl salelės su stambia technika neįmanoma atlikti posūkio“, – sakė kitas ūkininkas Mantas Župerka. Jis labai nusivylęs kelininkais, nes šie įrengė ir labai siaurus nuvažiavimus į dirbamus laukus. „Norėdamas įvažiuoti į savo laukus su stambesne technika, turiu važiuoti kelkraščio šlaitu, o tai labai pavojinga, nes jis nėra tvirtas ir mano technika gali apvirsti“, – nerimavo M. Župerka.

Tarp ūkininkų ir kelininkų vykstant aktyvioms diskusijoms, tuometinis VĮ LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadybininkas Evaldas Tamariūnas žadėjo, kad bus kreiptasi į projektuotojus ir bus ieškoma šios problemos sprendimo, tačiau „Ūkininko patarėjo“ redakcija gavo LAKD raštą, nepaliekantį jokios vilties.

Nepajudinami reikalavimai?

LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė Aušra Ramoškaitė atkreipė dėmesį, kad valstybinės reikšmės keliuose eismo juostos plotis kinta nuo 3 iki 3,75 m, priklausomai nuo kelio kategorijos. Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys ruožo, apytiksliai nuo 5,00 iki 16,90 km, eismo juostos plotis nėra mažesnis, nei turi būti taikomas III kategorijos kelyje. „Primename, kad sankryžos, salelės, „miesto vartai“ ir pan. projektuojami ir įrengiami vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais“, – teigė A. Ramoškaitė, tikindama, kad normatyviniai dokumentai skirti užtikrinti atitinkamus kelių ir jų elementų parametrus ir yra privalomi visiems statybos dalyviams, kelių ar jų elementų projektai vertinami ir derinami daugelio institucijų, ekspertų. „Atsižvelgiant į tai, kad trišalė sankryža yra suprojektuota remiantis normatyviniais dokumentais, Kelių direkcija nemato pagrindo pertvarkyti sankryžos“, – kietą ir nepajudinamą poziciją išdėstė komunikacijos specialistė.

Anot jos, žemės ūkio technika, kuriai sunku manevruoti ir ji viršija maksimalius leidžiamus matmenis, yra traktuojama kaip didžiagabaritė transporto priemonė. „Valstybinės reikšmės kelių parametrai negali ir neturi būti pritaikyti transporto priemonėms, viršijančioms didžiausius nustatytus matmenis, nuolat dalyvauti eisme, todėl rekomenduojame privažiavimui iki laukų ir važiuojant atgal rinktis alternatyvius maršrutus vietiniais ir lauko keliais arba pagal galimybes nusimontuoti padargus ar jų dalis, kurios trukdo pravažiuoti valstybinės reikšmės keliu, ir juos transportuoti priekaboje“, – ŪP dėstė A. Ramoškaitė.

Pamiršo apie žemdirbius

Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos vadovas Ignas Hofmanas.

Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos vadovas Ignas Hofmanas pastebėjo, kad dėl nesąmoningų sprendimų keliuose pirmiausia reikėtų klausti projektuotojų, o ne darbus atliekančių kelininkų. „Kas kuria tuos reikalavimus, taisykles, pas tą ir reikia klausti“, – kalbėjo ūkininkas, įsitikinęs, kad dauguma projektų gimsta ofisų kabinetuose, net nepažvelgus pro langą.

I. Hofmanas nerimavo dėl labai siaurų kelkraščių, kuriose pavojinga sustoti iškilus technikos problemai. „Jei nuleidžia padangą, reikia sustoti ir ratą pasikeisti, bet kur tai padaryti?“ – retoriškai klausė ūkininkas, teigdamas, kad sankasos pylimas prasideda vos už sprindžio nuo važiuojamosios dalies. Jis sutiko, kad asfaltas yra brangus, betgi galėtų būti bent skaldinis kelkraštis.

Plungės ūkininkų lyderis Marijus Kaktys.

Plungės ūkininkų lyderis Marijus Kaktys taip pat negailėjo priekaištų kelininkams. „Kelyje Plungė–Rietavas važiuoti žemės ūkio technika yra labai sudėtinga, o žemdirbiams būtinai reikia pasinaudoti šiuo keliu, nes kitos alternatyvos nėra“, – aiškino žemaitis. Pasak jo, nuvažiavimai nuo kelių yra labai statūs, todėl kombainai, sukdami į laukus, kederiais „aria“ žemę. „Anksčiau nuovažos į šalutinius kelius būdavo 2–3 m ilgio, o dabar – vos metras. Tai kaip per ją pravažiuoti? Juk išsimuša didžiulės duobės“, – ŪP sakė M. Kaktys.

Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos vadovė Lina Židonienė.

Tiesa, Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos vadovė Lina Židonienė buvo santūresnė. „Kai kurias problemines vietas mūsų rajone kelininkai jau pataisė, gal ir kitur padarys, nors labai norėtųsi, kad keliai nebesiaurėtų, kad būtų išgenėti visi pakelių medžiai, bet ką dabar padarysi“, – kalbėjo L. Židonienė, tikindama, kad dėl kelių vietos ūkininkai didelio šaršalo nekelia.

Užburtas ratas

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius redakcijai teigė, kad žemdirbius vienijanti organizacija nuolat kelia žemės ūkio technikai netinkamų kelių problemas. „Mes kreipiamės į atitinkamas tarnybas, jie pažada sudėtingas vietas pataisyti, bet ne visada patvarko, ir tada vėl viskas iš pradžių“, – apie užburtą ratą kalbėjo šalies ūkininkų vadovas.

Jis pripažino, kad eismo saugumas yra labai svarbus, tačiau pridūrė, kad ūkininkai važinėja ES pagaminta ir sertifikuota technika, tad ir reikalavimai keliams turėtų būti europiniai. „Man neteko girdėti, kad Vokietijos ar Prancūzijos ūkininkas dėl netinkamų kelių negalėtų nuvažiuoti į savo laukus, o pas mus tai – dažna problema“, – kalbėjo R. Juknevičius. Pašnekovas sakė manantis, kad pas mus labai trūksta paprasčiausio susikalbėjimo, atsakingų tarnybų geranoriškumo. „Jei visi savo darbus darytų 100 procentų, to tikrai nebūtų“, – įsitikinęs LŪS pirmininkas.

R. Juknevičius užsiminė ir apie kraštutines priemones. Pasak jo, jei situacija ilgai nesikeis, ūkininkai gali imtis kelių blokavimo ar kitokių jėgos demonstravimo priemonių. „Jei minkštuose krėsluose sėdintys biurokratai mūsų neišgirs, mes rasime, kaip apie save priminti“, – ŪP sakė ūkininkų vadovas, vildamasis, kad to daryti nereikės.

LAKD per metus gauna daugiau nei pusę milijardo eurų

ŪP redakcijai paprašius, LAKD paviešino savo šių metų biudžetą, iš kurio paaiškėjo, kad 2022 m. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos visų šalies kelių priežiūrai ir plėtrai skirta 543 mln. Eur, iš jų valstybinės reikšmės keliams – 364 mln. Eur. Kelių direkcija valdo 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių. Taip pat pasidomėjome, o kiek gi mokesčių šalies ūkininkai sumoka į Lietuvos biudžetą. Pernai žemdirbių sumokėtos sumos Žemės ūkio ministerijos specialistai nesurado, tačiau teigė, kad 2020 m. gyventojų pajamų, pelno, žemės ir dar daugybės kitų mokesčių ūkininkai sumokėjo 205,2 mln. Eur. Prie šios įspūdingos sumos dar reikėtų pridėti žemdirbių sumokėtus VSD ir PSD mokesčius (45,5 mln. Eur).

 

Autoriaus ir pašnekovų asmeninės nuotraukos

2022.07.21 ŪP korespondentas Dainius ŠEPETYS

Susijusios temos - skaitykite: ūkininkų technika, kelių sankryža, kelio salelė, Ignas Hofmanas, Marijus Kaktys, Lina Židonienė