Pastarąjį dešimtmetį nėra tokios Seimo kadencijos, kad kuris nors parlamentaras nereikalautų atimti valstybės paramą iš Žemės ūkio rūmų (ŽŪR), o tai faktiškai reikštų mirties nuosprendį šiai prieš 91 metus įsteigtai, sovietų uždarytai, 1991 m. atkurtai Lietuvos žemdirbių atstovybei. 2012–2016 metų Seime pats Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, iš pradžių „darbietis“, kadencijos pabaigoje perbėgęs pas liberalus, siūlė nefinansuoti ŽŪR „iš mokesčių mokėtojų kišenių“, o šiemet tokią 2018 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų pataisą įregistravo du „tvarkiečiai“. „Ūkininko patarėjas“ paklausė ŽŪR atkūrimo iniciatyvinės grupės narių ir istorikų, ar Lietuvą galima įsivaizduoti be ŽŪR, ar ir tarpukariu buvo abejojama jų reikalingumu?
Nieko išmintingesnio nesugalvota „Vakarų Europa nieko išmintingiau nesugalvojo, kaip sutelkti ūkininkus. O Lietuvos Seimo nariai, užsimoję griauti dabartinį žemdirbių savivaldos modelį, nepasiūlo jokios protingos alternatyvos“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino 1991 m. ŽŪR atkūrimo organizacinio komiteto narys, ekonomistas Valentinas Aleksa. Anot V. Aleksos, ŽŪR svarbą suprato ne tik Pirmosios Lietuvos Respublikos ūkininkai, mokslininkai agrarininkai, bet ir politikai. Lietuvos kaimas iš Rūmų gavo dvigubą naudą – ŽŪR išmokė demokratijos (savivaldos) ir šiuolaikinių puikių ūkininkavimo būdų.
Žalą patirtų valstybė „Rūmai buvo ta vieta, kur Lietuvos žemdirbiai įgudo spręsti savus ir valstybės reikalus. Atkurtos Lietuvos šimtmetis neįsivaizduojamas be ŽŪR. Tarpukariu ši institucija rūpinosi ir dvasiniu ūkininkų pasauliu – rengė šventes, minėjimus, leido laikraščius, žurnalus, knygeles, lankstinukus, brošiūrėles, auklėjo valstybės patriotus, kurie narsiai kovojo ir žuvo dėl Lietuvos laisvės 1944–1953 m. Dabar sunaikinus ŽŪR, didelę žalą patirtų ne tik kaimas, bet ir visa valstybė“, – įsitikinęs ekonomistas V. Aleksa.
Įstaiga be vadovo Pasak 2018 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų projekto pataisą Nr. XIIIP-1227 kartu su kolega Vytautu Kamblevičiumi pateikusio Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nario Remigijaus Žemaitaičio, nuo 2016 m. pabaigos Rūmų nariams nepavyksta išrinkti pirmininko vietoj Andriejaus Stančiko, kuris, pagal Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą patekęs į Seimą, tapo Kaimo reikalų komiteto vadovu. ŽŪR pirmininkas ir administracijos vadovas dabar yra tas pats asmuo.
Valdymo ir kontrolės vienvaldystė „Rūmuose įsiviešpatavus valdymo ir kontrolės vienvaldystei, ŽŪR pasirašytų viešųjų pirkimų sutarčių su fiziniais asmenimis per pusmetį (nuo 2016 m. pabaigos) ypač pagausėjo (kelios dešimtys). Nemažai šių sutarčių pasirašyta su ŽŪR darbuotojais ar administracijai artimais žmonėmis. 2014 m. ŽŪR buvo skirta 380,5 tūkst. Eur, 2015 m. – dešimčia tūkstančių mažiau. Valstybė išlaiko apie 50 etatų ŽŪR, apmoka už komunalines paslaugas ir net atlygina antstolių pretenzijas, todėl siūlome iš 2018 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projekto išbraukti lėšas ŽŪR, o tuos pinigus skirti tiesiogiai žemdirbių asociacijoms“, – aiškino R. Žemaitaitis.
Parama pagrįsta Anot ŽŪR laikinojo pirmininko Sigito Dimaičio, ŽŪR savo funkcijas atlieka gerai, valstybės paramą gauna pagrįstai. „Vargšai Seimo nariai. Prirašė absoliučių nesąmonių. Lyg pinigai duodami šiaip sau. Ne už gražias akis gauname. Politikai turėtų žinoti, kad valstybės biudžetas programinis, Rūmams lėšos skiriamos žemdirbių savivaldai stiprinti. Įgyvendindami šią programą, turime atlikti begalę darbų“, – teigė S. Dimaitis. Iš valstybės biudžeto ŽŪR pernai gavo 369 tūkst. eurų, jų pajamos 2016 m. siekė 1,204 mln. eurų.
Įrodė savo reikalingumą „Tarpukario Lietuvoje gana ilgai nebuvo ŽŪR. Tačiau praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje pagaliau susitarta, kad reikia organizacijos, kuri atstovautų visiems Lietuvos žemdirbiams, gintų jų interesus valstybės įstaigose, padėtų Vyriausybei spręsti įvairius žemės ūkio klausimus, o žemdirbiams patartų, kaip pažangiai pertvarkyti savo ūkius“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė istorikas Gediminas Vaskela. Anot istoriko, daugelis tarpukario organizacijų atkrito, tačiau Rūmai išliko iki šiol.
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS ŪP korespondentas