Kokie gi metai be agurkų?..

Kaip susiorientuoti agurkų pasiūlos gausybėje, kokias naujas veisles ar hibridus verta rinktis ir kaip nenusivilti šiomis daržovėmis, kurios stebina ne tik skoniu, bet ir spalvomis? Beje, apie skonį daug galima spręsti net iš spyglelių!

Doc. dr. Audronė ŽEBRAUSKIENĖ

VDU Žemės ūkio akademija

 

Skonį gali išduoti spygleliai

Jau ne naujiena, kad agurkų yra ne tik žalios, bet ir baltos spalvos. Bet tikriausiai yra nė neįtariančiųjų, kiek daug apie agurkus gali pasakyti spygleliai. Vaisių paviršius būna lygus arba gruoblėtas, su smulkiais ar stambiais kauburėliais, apaugęs juodais arba baltais spygliukais. Juodais spygleliais pasidengę agurkai yra aromatingesni, odelė minkšta, jie skanūs švieži ir rauginti, tačiau greičiau pageltonuoja ir netenka prekinės išvaizdos. Vaisiai, apaugę baltais spygliukais, ne tokie skanūs, jų odelė kietesnė, tačiau jie ilgiau išlieka žali (nepageltonuoja), išlaiko gerą prekinę išvaizdą.

Agurkai – greitai augančios šiltesnio klimato daržovės, mėgstančios šilumą ir drėgmę, reiklios maisto medžiagoms. Norint sulaukti gausaus derliaus, svarbu tinkamai parinkti veislę ir užauginti sveikus daigus. Tačiau sėkminga pradžia dar negarantuos gerų rezultatų, jei šiltnamyje pasodinti augalai nebus tinkamai prižiūrimi. Agurkus reikia laiku ir taisyklingai pririšti, formuoti, laistyti ir tręšti.

Keletas veislių ir hibridų

Skaičiuojama gausi agurkų veislių įvairovė: vienos jų tinka auginti lauke, kitos – šiltnamyje. Pagal vartojimo būdą skirstomos į salotines, kurių vaisiai valgomi žali, ir į rauginti bei marinuoti tinkamas veisles. Pastebima, kad trumpavaisiai agurkai Lietuvoje labiau mėgstami ir dažniau auginami nei ilgavaisiai ar mini ilgavaisiai.

Visai nesvarbu, kokio ilgio agurkus mėgstate, prieš pradedant juos auginti, reikia tinkamai pasirinkti veislę ar hibridą. Renkantis hibridus, svarbu įsitikinti, ar jiems apdulkinti nereikės bičių.

Pastaruoju metu šiltnamiuose labiausiai paplitusios partenokarpinės (joms apdulkinti nereikia bičių) trumpavaisių agurkų veislės ir hibridai – savidulkiai, derlingi, paklausūs, ankstyvi arba vidutinio ankstyvumo. Jie pasižymi augimo intensyvumu, atsparumu ligoms. Vaisiai nedideli, žali, kauburiuoti, puikaus skonio, nekartūs, mažais sėklalizdžiais, kieti, traškūs, transportabilūs, nepagelstantys.

Lietuvoje populiariausios šios hibridinės agurkų veislės: ‘Mirabelle’, ‘Merengue’, ‘Mandy’, ‘Pasalimo’, ‘Pasarebo’. Jos tinkamos auginti tiek šiltnamiuose, tiek lauke.

Kiekvienais metais užsienio kompanijos pasiūlo vis naujų hibridinių veislių, derlingų ir atsparių ligoms. Vakarų Europos šalyse labiausiai paplitę ilgavaisiai ir mini ilgavaisiai agurkai.

‘Pharo’ F1 – mini ilgavaisiai agurkai, auginami šiltnamyje ankstyvam pavasariniam arba rudens derliui. Vaisiai 16–18 cm ilgio, tamsiai žali, lygūs, vienodi, be spygliukų ar kauburėlių. Augina po 1–2 vaisius iš mezgimo taško. Labai švelnaus ir malonaus skonio, nuskinti greitai nesuvysta, išsilaiko švieži ir traškūs.

Jaguar’.

‘Pharo’.

 

 

 

 

 

 

 

 

‘Jaguar’ F1 – nauja, ankstyva, labai derlinga hibridinė trumpavaisių agurkų veislė, skirta auginti šiltnamiuose, rekomenduojama pavasario ir rudens derliui. Augalai stiprūs, su gražiai išsidėsčiusia lapija, atsparūs ligoms. Iš vieno mazgo užaugina 2–3 tamsiai žalius, 14–15 cm ilgio, 2–2,5 cm skersmens vaisius, sveriančius 120–150 g.

‘Iwonna’ F1 – vidutinio ankstyvumo, vabzdžių apdulkinami trumpavaisiai lauko agurkai. Vaisiai šviesiai žali, traškūs, skanūs, baltais spygliukais, sveiki, todėl puikiai tinka rauginti, išlaiko gražią spalvą.

‘Bohemia’ F1 – ankstyvi lauko agurkai. Vaisiai tamsiai žali, ploni, baltais spygliukais, puikiai tinka perdirbti. Šie agurkai derlingi, gerai toleruoja aukštą temperatūrą.

Įdomios rūšys

Baltieji agurkai.

Baltieji agurkai – tokie patys, kaip ir mums įprasti, tik kitokios spalvos – išskirtine balta odele. Tokie agurkai ant pietų stalo atrodo ir įdomiai, ir gražiai. Jų skonis nesiskiria nuo žaliųjų, o tai dar viena priežastis juos išbandyti tiems, kurie yra užkietėję konservatoriai. Baltieji agurkai gali būti auginami lauke, šiltnamyje, sėjami tiesiai į dirvą arba sodinami daigais. Balandžio pradžioje jau galima sėti į indelius, o gegužę – tiesiai į dirvą. Beje, sodinti reikia toli nuo įprastų agurkų, kad nesusikryžmintų. Ir nepamirškite apdengti daržo plėvele, kurią derėtų nuimti orams sušilus.

Baltieji agurkai ‘Mezzo lungo bianco’ – puiki lauko agurkų veislė, kilusi iš Amerikos. Tai patrauklūs, kreminės-dramb­lio kaulo spalvos, 16–18 cm ilgio vaisiai su gardžiu baltu, traškiu, švelniu, saldžiu minkštimu. Šiuos agurkus auginti lengva, jie reikalauja minimalios priežiūros.

Galima rasti tradicinių žalių agurkų rinkinių su raudonaisiais, geltonaisiais, baltaisiais ir afrikiniais agurkais.

Afrikiniai agurkai.

Afrikiniai agurkai (Melotria scabra) – moliūginių šeimos augalai (Cucurbitaceae). Jų vaisiai labai primena nedidelius arbūziukus ir darže atrodo ypatingai. Vaisius vedančios lianos stiebai gali būti 3–5 m aukščio ir 2–3 m pločio. Jie kilę iš Meksikos ir Pietų Afrikos. Į Europą sėklų atvežta XVII amžiuje, nuo tada mielai auginami. Lietuvoje reti.

Šių „arbūziukų“ skonis primena agurkus, tik jaučiama gana stipri rūgštelė. Kuo agurkai senesni, tuo odelė rūgštesnė. Juos sodinkite prie sienų, atramų, kad turėtų į ką kabintis. Afrikinius agurkus galima auginti kaip dekoratyvų, vijoklinį augalą. Beje, afrikinių agurkų nepuola ligos, jie auginami kaip įprasti. Esminis skirtumas – šiems agurkams reikia pergolių ar sienų, o įprastiems užtenka atramų.

Sėklas sėkite kovo pabaigoje–balandžio pradžioje, geriau į atskirus indelius, o po šalnų išsodinkite į lauką. Naktimis reikėtų pridengti daržo plėvele, nes bijo šalčio. Atšilus orams, kurį laiką nesimato agurkų augimo, nes tuo metu po žeme jie augina gumbus. Tai trunka savaitę, pusantros ar net iki mėnesio. Vėliau

Citrininiai agurkai.

prasideda staigus augimas. Žiedeliai mažučiai, geltoni, paskui juos pakeičia maži agurkėliai. Po pirmų šalnų pagelsta visi lapai. Šių augalų šaknys primena bulves, bet jos nėra valgomos.

Citrininiai agurkai (Cucumis sativus ‘Citrus’) – moliūginių šeimos augalai (Cucurbitaceae). Jų pavadinimas skamba išties egzotiškai! Vaisiai panašesni į kabančias citrinas, o ne į agurkus, todėl kai kuriose šalyse jie vadinami „kristaliniais obuoliais“. Tačiau su citrina ar obuoliu šie agurkai neturi nieko bendra. Skonis primena įprastų žaliųjų agurkų skonį, tik gal kiek švelnesnis. Juos valgykite jaunus, marinuotus, raugintus. Vėliau odelė sustorėja, pradeda gelsti, kol tampa oranžinė (tokius agurkus geriau pasilikite sėklai).

 

 

Audronės Žebrauskienės nuotraukos

2021-04-08