Kokie vėjai pučia į vėjininkų bures: vizualinis efektas

Įsibėgėjus atsinaujinančios energetikos plėtrai, pastaruoju metu susizgribta, kad ji vyksta ir derlingose žemėse, konkuruoja su žemės ūkio politikos tikslais. Ūkininkus jaudina ne tik galima įtaka žemės kainai dėl sanitarinės apsaugos zonose įvedamų apribojimų, bet ir tai, jog „žaliosios“ energijos gamyba daugiausia sutelkiama stambaus verslo rankose, o žemdirbiams  nesuteikta teisė „pasikinkyti“ vėjo ar saulės net savo ūkio reikmėms. „Ūkininko patarėjas“  nutarė į temą pažvelgti ir dar vienu aspektu – kraštovaizdžio: kiek gražina ir kiek teršia vėjo malūnai mūsų Lietuvos panoramą?

Bokštai keičia panoramą

Vėjo energetikos plėtra Lietuvoje prasidėjo anksčiau ir buvo spartesnė, nei specialistai ėmė diskutuoti apie kraštovaizdžio vizualinės taršos pavojų. Vėjo elektrinių (VE) parkų plėtros Lietuvoje pradžia laikomi 2006-ieji, kai prie Vydmantų, tarp Palangos ir Kretingos, iškilo tuomet didžiausias Baltijos šalyse 15 VE 30 MW galios parkas. Tuo pat metu buvo statomas antrasis, 2009 m. – trečiasis ir ketvirtasis, 2010 m. – penktasis VE parkas (visi Kretingos r.). Panašiu laiku tokie elektrinių parkai ėmė rastis ir Šilutės, Tauragės, Šilalės rajonuose…

Dr. Jonas Abromas, tyrinėjantis mūsų šalyje su VE plėtra atsiradusią naują problemą, konstatuoja įvykusį faktą: VE pakeitė Vakarų Lietuvos kraštovaizdį.

Pasak mokslininko, 2007–2009 metais rengiant kai kurių rajonų bendruosius planus, nepakako tyrimų, kurių pagrindu būtų laiku parengtos planavimo normos. Dėl to atsirado kultūrinį kraštovaizdį keičiantys VE parkai Žemaitijoje. Aukšti VE bokštai su besisukančiais „sparnais“ vyrauja panoramoje 1–3 km spinduliu, matomi už 15–20 km ar net 25–30 km.

Nelygu, kaip ir kur

Pasak dr. J. Abromo, kraštovaizdžio vizualinė kokybė yra vienas gyvenamosios aplinkos nematerialiųjų išteklių, lemiančių bendrąją gyvenimo kokybę. VE efektas šiai kokybei nevienareikšmis. Jis gali būti neigiamas ar neutralus, kai kada net teigiamas. Nelygu, kaip ir kur tie ypatingi statiniai statomi, išdėstomi, grupuojami.

Mokslininkas nurodo ne vieną neigiamą pavyzdį. Blogai, kai tokių ypatingų statinių grupės krinta į akis iš regyklų, net iš kelių panoraminės apžvalgos vietų. Kelyje Pagėgiai–Tauragė ties Vingriais VE vizualiai užima visą erdvę. Yra taškų, kur VE užgožia bažnyčių bokštus (Benaičių VE parko vertikalės kelyje Kretinga–Darbėnai). Kretingos vakarinę dalį vizualiai teršia pertekliniai vertikalūs elementai – prie vandentiekio bokštų ir katilinės katilų kaminų prisideda VE Pryšmančiuose bei 15 vėjo elektrinių parko panorama.

Yra ir teigiamų pavyzdžių – tarkime, kai VE kelio perspektyvoje tampa kraštovaizdžio orientyru, agrariniame kraštovaizdyje – neįkyriu akcentu. Kai kada tokios vertikalės, pridengtos medžių grupių, paryškina reljefą.

Teisės aktai vėlavo

Prasidėjus atsinaujinančios energetikos plėtrai, procesui kontroliuoti trūko teisės aktų, vietos parinkimą neretai lėmė pirmiausia žemės nuomos ar nuosavybės klausimai.

2006 m. priimtas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas į privalomus neigiamo poveikio numatymo kriterijus įtraukė ir poveikį kraštovaizdžiui, bet vizualinio poveikio sąvoka ir kokiais kriterijais turi būti remiamasi – liko neįvardyta. Ilgokai tai neapibrėžta ir poįstatyminiuose aktuose. Buvo aiški tik nuostata, kad naujas VE draudžiama statyti gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose, o plėtros į „Natura 2000“ teritorijas rekomenduota išvengti.

Poslinkis įvyko 2015 m.: aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintas Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas bei Vizualinės taršos nustatymo metodika. Rengiant VE dokumentus, visada analizuojama ir naujausia užsienio patirtis, atsižvelgiama ir į J. Abromo disertaciją („Vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas“, 2014).

Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane apibrėžta, kad labai didelio ir didelio estetinio potencialo ypač raiškūs kraštovaizdžio kompleksai sudaro apie 20 proc. šalies teritorijos ploto. Įvardyti 27 arealai ir vietovės, kuriose būtina taikyti griežčiausius vizualinės apsaugos reikalavimus, tarp jų – ir draudimą statyti VE: Kuršių nerijos pusiasalis, Salanto–Minijos santakos senslėniai, Platelių kalvotas ežerynas, Vidurio Žemaitijos kalvynas, Kurtuvėnų ežeruotas kalvynas, Dubysos–Nemuno santakos senslėniai, Vištyčio–Kalvarijos kalvynas, Bielėnų–Vingrėnų kalvynas, Veisiejų–Seirijų ežerynas; Nemuno kilpos, Nemuno klonis ties Kauno mariomis, Merkio–Nemuno santakos kalvoti senslėniai, Daugų kalvotas ežerynas, Ūlos slėnis, Trakų–Aukštadvario kalvotas ežerynas, Neries senslėnis–Sudervės kalvynas, Siesarties senslėnis–Balninkų ežeruotas kalvynas; Šventosios–Anykštos santakos senslėnis; Rubikių kalvotas ežerynas–Pakalnių kalvynas; Molėtų–Labanoro ežerynas; Asvejos ežerynas, Sartų–Avilio–Čičirio kalvotas ežerynas; Alaušo–Antalieptės marių – Luodžio ežerynas, Tauragnų–Ignalinos–Sirvėtos kalvotas ežerynas bei trijų didmiesčių (Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus) senamiesčiai.

Šiame dokumente taip pat konstatuota, kad negali būti bloginama dar apie 40 proc. šalies teritorijos kraštovaizdžio estetinė kokybė.

Ar galima suderinti prioritetus?

Lietuvoje šiuo metu veikia 23 VE parkai, bent 10 – vystoma, daugiausia komerciniais pagrindais, be valstybės pagalbos. Dabar Lietuva yra užsakiusi daugiausia VE per visą šalies istoriją ir netgi daugiausia Europoje! Iš vėjo pagaminamos elektros energijos kiekiu nuo Europos vidurkio dar atsiliekama, tačiau po vykstančios intensyvios plėtros, kaip numato Energetikos ministerija, Lietuva atsidurs Europos lyderių penkete.

Visu aštrumu iškilo klausimas dėl kitų šalies prioritetų, tarp jų – ir kraštovaizdžio išsaugojimo, suderinamumo su Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija.

Nuo pernai nerimsta aistros dėl tobulinamų Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo priedų: vertinimo rekomendacijų, tvarkos aprašo. Iš verslo pusės pasigirdo priekaištų, jog VE projektų plėtrai rengiamais teisės aktais daromos kliūtys. Klausimas pavasarį buvo atsidūręs parlamentinės kontrolės akiratyje. Tuomet Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija Aplinkos ministerijai (AM) rekomendavo kuo skubiau parengti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės vertinimo „baltų zonų“ žemėlapius.

Po ilgų diskusijų gruodį aplinkos ministro patikslintoje poveikio aplinkai vertinimo tvarkoje atsirado nuostata, kad tam tikrais atvejais turi būti nustatomas aukštų statinių reikšmingas poveikis kraštovaizdžiui. Pirmiausia – jei tokie statiniai patenka į Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane nustatytus ypač saugomo vizualinio estetinio potencialo arealus ir vietoves, didelio estetinio potencialo ypač ir vidutiniškai raiškius kraštovaizdžio kompleksus (apie 32 proc. šalies ploto). Be to, aukštų statinių poveikį reikėtų vertinti atsižvelgiant į du sąrašus: Vertingiausių kraštovaizdžio panoramų ir Vizualiai raiškių gamtos ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apžvalgos taškų.

Dr. J. Abromas pripažįsta: praėjusiais metais patvirtinus papildomus reikalavimus bei numačius vertingų panoramų sąrašą, naujiems projektams vėjo energetikos plėtotojams, jų pačių teigimu, keblu rasti tinkamų vietų. Mokslininko išvada tokia: „Įvertinus, kiek VE dar yra suplanuota, kraštovaizdžio požiūriu jų kaip ir užtektų. Tačiau visi norime būti energetiškai nepriklausomi.“

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorė Urtė Daškevičiūtė situaciją mato visiškai priešingai. Jos manymu, vėjo energetikos plėtrą bandoma reguliuoti remiantis poveikio kraštovaizdžiui argumentu. „Man atrodo, kad statant vėjo jėgaines poveikis kraštovaizdžiui apskritai neturėtų būti vertinamas. Kodėl pakrante plaukiojantys krovininiai laivai yra toleruojami ir priimtini, o vėjo turbinos ne? Juk laivai mums reikalingi žmonėms ar daiktams gabenti lygiai taip pat, kaip ir elektra. Galbūt anksčiau laivai horizonte ir trukdė žmonėms, tačiau dabar jų net nepastebime. Esu tikra, kad ateis laikas, kai vėjo jėgainės taps natūralia mūsų kraštovaizdžio dalimi ir mes jų taip pat nebepastebėsime“, – ŪP teigė LVEA vadovė. 

Sąrašai iki šiol nepatvirtinti

Tikslindama planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarką, AM siekė prisidėti prie vėjo energetikos plėtros ir drauge apsaugoti vertingiausias šalies kraštovaizdžio erdves nuo vizualinės taršos aukštais statiniais. Pernai vasarą ministerija Lietuvai pranešė: „Pakeitimai, susiję su aukštų statinių poveikio kraštovaizdžiui vertinimu, įsigalios gruodžio 1 d., kai bus parengti Vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškų ir Vizualiai raiškių gamtos ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apžvalgos taškų sąrašai. Manoma, kad per visą šalį susidarys apie 1,5 tūkst. apžvalgos taškų.“

Akcentuota, kad kraštovaizdžio apsaugai ir VE plėtrai įvardijus teritorijas bei aiškias teisines nuostatas, bus išvengta subjektyvumo. Tačiau šių sąrašų šiandien nėra. Tiksliau, jie sudaryti, projektai buvo paskelbti. Prie šių sąrašų rengimo prisidėjo per šimtas specialistų iš saugomų teritorijų direkcijų, savivaldybių administracijų, kurios delegavo ekologus, architektus, kultūros paveldo specialistus. Sąrašus sukritikavo Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos ministerijos. AM dar kartą priminta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija ir tai, kad galiojančiuose teisės aktuose numatyta jau ganėtinai apribojimų vėjo energetikos plėtrai, taip pat kad būtina trumpinti poveikio aplinkai vertinimo terminus ir pan.

ŪP kreipėsi išaiškinimo į AM su klausimu: tai kaip bus su tais sąrašais, gal nutarta visai jų atsisakyti? Paaiškėjo, kad ne – kompromisas rastas, VE plėtrai sąlygos verslui bus gerinamos.

 

2022.02.21

ŪP korespondentė – Irma DUBOVIČIENĖ

Susijusios temos – skaitykite: vėjo jėgainės; VE plėtra; J.Abromo disertacija