Kokios Kalėdos be kalakuto arba anties

Naminė, šviežia paukštiena ant kalėdinio stalo – populiari visais laikais.

Prieš didžiąsias metų šventes paprastai padidėja ir jos paklausa,  ir pasiūla.  Tačiau šie metai – išskirtiniai. Vieni paukštininkai skundžiasi nesulaukiantys klientų skambučių, kiti – neatsiginantys šeškų, kiaunių ir lapių, pjaunančių auginamus  paukščius, treti tvirtina paukštienos užsakymų nebepriimantys, nes visi rezervai jau išsemti.

Ir veislei, ir mėsai

Elektroninė erdvė mirga nuo skelbimų. Augintojai siūlo įsigyti paukščių ne tik veislei, bet ir mėsai. Kazimieru prisistatęs alytiškis, sakė už vieną šiųmetę žąsį norintis gauti 35 Eur, už antį – 15 Eur. Kazlų

A. Jagminienė anksčiau augindavo po kelias dešimtis žąsų

Rūdoje lietuviškas vištines žąsis auginanti Monika jas ketina parduoti po 25 Eur.

„Auginu žąsis, antis, kalakutus ir  veislei, ir mėsai. Ankstesniais metais, prieš pandemiją, sulaukdavau daug užsakymų. Įmonės ar įstaigos užsakydavo net po 30 paukščių. Dabar pirkimas sumažėjo, sulaukiu tik vieno kito skambučio“, – atviravo Šiaulių rajone gyvenantis Povilas Puidokas.

Dideli nuostoliai

Gyvas žąsis ir žąsų skerdenas pardavinėjanti Janina Vlasovienė buvo nekalbi. Pasak jos, jei bus pirkėjų, savo augintines parduos, jei nebus – valgys pati. Už kilogramą žąsų skerdenos moteris norėtų gauti 6 Eur,  už gyvas – pagal susitarimą.

„Žąsis auginu kaimo sąlygomis. Jos lesinamos grūdais, kombinuotų pašarų negauna. Turiu ir keletą kalakutų. Jų skerdenos kilogramą parduodu po 7 Eur“, – neslėpė  pašnekovė. Kėdainių rajone gyvenanti Audronė Rutkauskienė pasakojo, kad jų gyvenvietėje siautėja plėšrūnai. „Paukščius išpjauna lapės, jos šmirinėja kieme net dieną, nieko nebijo. Apsilanko ir šeškai, kiaunės. Kaimynams visus žąsiukus išpjovė. Mūsų paukščių gretos kasdien retėja. Patiriame didelių nuostolių. Nežinome, ar šventėms liks paukščių“, – atviravo moteris. Ji sakė, kad šiais metais plėšrūnų priviso labai daug. Todėl mananti, kad vien dėl jų ateityje neapsimokės auginti paukščių.

Užsakymų nebepriima

Alvydutė Jagminienė, tęsdama senelių ir tėvų tradicijas, Ukmergės rajone turėdavo po kelias dešimtis žąsų. Pastaraisiais metais ji augina antis ir nevažiuoja į turgų jų parduoti. Tai – praeitis. „Kam laiką gaišti? Juk visi žmonės ratuoti, patys pas mane atvažiuo-
ja“, – šypsodamasi pasakojo darbšti moteris. A. Jagminienė prisipažino, kad antienos užsakymų dabar nebepriimanti, nes visi paukščiai – jau užsakyti. Pasak pašnekovės, ji nepriaugina tiek paukščių, kad patenkintų visų klientų poreikius. „Gyvenu labai geroje geografinėje vietoje, prie pat kelio. Paukščiai nori laisvės, jie vaikšto visur, kur tik nori, todėl jei auginčiau jų daugiau, būtų sunku prižiūrėti. Uždarytų aptvare nesinori laikyti, nes paukščiai ne taip gerai auga. Žmonės, kurie važiuoja pro šalį, mato paukščius ir užsuka į kiemą. Daug kas mane seniai pažįsta, vertina skanią naminę paukštieną.. Susidarė klientų ratas. Jei persikelčiau gyventi į kitą rajoną, gal būtų sudėtingiau rasti naują rinką“, – kalbėjo Alvydutė. Ji pridūrė, kad šiais metais pabrangus pašarams, pakilo ir paukštienos kainos. Už antis, sveriančias apie 4 kg ir daugiau, ji prašo 25 Eur. Kalakutų ir žąsų ateityje ji neketina auginti, nes sunkiasvorius paukščius parduoti sudėtingiau.

Mažų parduoti nepavyko

Daugiau nei du dešimtmečius veislinius kalakutus auginantis Anykščių rajono ūkininkas Vladislovas Tamošiūnas šventiniam stalui paukštienos jau nebeturi. Pasiteiravus,  kokie šie metai buvo kalakutų fermos savininkui, Vladislovas sakė, kad kalakučiukus pirko apskaičiavęs savo ankstesnių metų pardavimą. Tačiau visų, vieno mėnesio kalakučiukų, sveriančių 2–3 kg, paukščių augintojui taip ir nepavyko parduoti, todėl teko juos auginti pačiam .

„Rudenį, kai po kiemą vaikščiojo ne viena tona mėsos, ėmiau sukti galvą, kaip ją realizuoti. Juk paukščių augimo nesustabdysi, o šaldyti skerdenos nesinorėjo, nes niekas šaldytos mėsos nebenori pirkti. Tai – tarybinių laikų palikimas“, – teigė Anykščių rajono ūkininkas, nusprendęs pigiai parduoti kalakutus, sveriančius 25 kg ir daugiau. V. Tamošiūnas tvirtino, kad jei ne maža kaina, kalakutų jis nebūtų pardavęs. „Šiais metais nusprendžiau įsirengti skerdyklėlę. Beveik jau ir įrengiau, trūksta tik įrangos. Skerdyklėlė bus naudinga vartotojams, ypač jaunoms šeimininkėms, kurios prisilietusios prie kalakuto nuo jo, kaip nuo baisaus padaro, atšoka pusę metro“, – sakė ilgametę kalakutų auginimo patirtį turintis ūkininkas.

Daugėja skerdyklėlių

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (NMVT ) vyriausioji specialistė valstybinė maisto produktų inspektorė Kamilė Petškevičiūtė  sakė, kad norinčiųjų įsirengti mažas skerdyklėles daugėja. Nuo 2019 metų jų skaičius išaugo apie 10 proc. Šiuo metu registruoti mažu kiekiu gaminamos maistinių naminių paukščių šviežios mėsos 27 tiekėjai. VMVT nuolat stebi galiojančius teisės aktų reikalavimus ir rengia rekomendacijas, kaip šiuos reikalavimus įgyvendinti paprasčiau, bet išlaikant minimalius higienos reikalavimus ir užtikrinant gaminamų maisto produktų saugą.

„Mažu kiekiu gaminamos maistinių naminių paukščių šviežios mėsos tiekėjai, kurie gyvūnų laikymo vietoje augina paukščius, per savaitę gali paskersti ne daugiau kaip 150 paukščių. Šiuo metu Europos Komisijai vertinti yra pateiktas reikalavimų pakeitimo projektas, kuriuo siekiama didinti leidžiamų paskersti paukščių kiekį. Numatoma, kad per savaitę gali būti paskerdžiama ne daugiau kaip 200 paukščių“, – informavo  K. Petškevičiūtė.

Kontroliuoja ištisus metus

Vyriausioji specialistė valstybinė maisto produktų inspektorė teigė, kad valstybinė paukštienos kontrolė yra vykdoma visus metus. Stebimi ne tik prekybos centrai, bet ir maistinių naminių paukščių laikymo vietos, skerdyklos, išpjaustymo įmonės ir kt. VMVT specialistai planinės ir neplaninės kontrolės metu nuolat tikrina paukštienos atitiktį teisės aktų keliamiems reikalavimams, taip pat atrenka mėginius taršai nustatyti. Šiemet per 10 mėnesių minėtose vietose buvo atrinkta daugiau nei 860 paukštienos mėginių ir tirti įvairūs kenksmingi likučiai: sunkieji metalai, antimikrobinės medžiagos, salmonėlės ir kt. Iš visų tirtų mėginių reikalavimų neatitiko 18 paukštienos mėginių. Juose buvo aptikta salmonėlių. Nesaugi paukštiena buvo išimta iš rinkos.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant paukštieną?

  • Visada pasidomėkite produkcijos tinkamumo vartoti terminu.
  • Įvertinkite prekybos vietoje laikomos paukštienos aplinkos sąlygas – ji turėtų būti laikoma ne aukštesnėje nei 4 laipsnių temperatūroje.
  • Prekyboje matoma paukštiena turėtų būti sandariai supakuota, o pakuotė – nepažeista, švari, sausa.
  • Parduodamas sveriamą paukštieną, pardavėjas turi dėvėti pirštines, mėsą sandariai supakuoti ir švarioje pakuotėje perduoti prekę pirkėjui.
  • Šviežia paukštiena turėtų būti švari ir be jokių matomų pašalinių priemaišų, neturėtų jaustis pašalinių kvapų, matytis kraujosruvų ar kraujo likučių.
  • Būtina pasirūpinti tinkamomis laikymo sąlygas ir higiena namuose: paukštieną reikia gerai termiškai apdoroti, šaldytuve atskirti jau paruoštus vartoti produktus ir šviežią mėsą, kad nesusidarytų kryžminė tarša. Panaudojus įrankius šviežiai paukštienai ruošti, reikia labai kruopščiai juos nuplauti ir tik tada naudoti kitiems produktams ruošti.

2021-12-12

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Autorės nuotrauka

paukštiena, žąsis, naminė paukštiena, maža skerdykla, Jolita Žurauskienė, Ūkininko patarėjas, Kaimo laikraštis