Ashburn +10,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +10,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024

Komitetų kūrimo manija – valdininkijos parkinsonizmo simptomas

2016/09/01


Dabartinė 16-oji Vyriausybė lietuviškosios gyvulininkystės gaivinimą tolimų 2012 m. gruodį paskelbė svarbiausia savo programos žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus nuostata. Baigiantis Vyriausybės kadencijai nedaug ūkininkų sutiktų bent patenkinamai įvertinti valdišką gyvulininkystės strategiją. Žemės ūkio ministerija rugpjūčio 16 d. tyliai įsteigė Nacionalinį ūkinių gyvūnų veislininkystės komitetą. Iš 21 komitetui priklausančio nario net keturiolika – Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų pareigūnai, 6 – agrarinės akademinės bendruomenės (žemės ūkio mokslo įstaigų) pasiuntiniai ir tik vienas asmuo atstovaus ūkininkų, įvairių veislininkystės asociacijų interesams. Žemdirbių savivalda pasipiktino, kad iš agroverslininkų atimamos net ir tos paskutinės, labai siauros žemės ūkio administravimo funkcijos, nuo gyvulininkystės sektoriaus plėtros reikalų nustumiami veislinių gyvulių augintojai, veislininkystės įmonės, Žemės ūkio rūmai.

Ar ūkininkus diskriminuojantys principai, pagal kuriuos sukurtas Nacionalinis ūkinių gyvūnų veislininkystės komitetas, negriauna Lietuvos gyvulių veislininkystės sistemos?

Spręs probleminius klausimus

Saulius JAKIMAVIČIUS Žemės ūkio viceministras

Komiteto sudėtis išsamiai aptarta su socialiniais partneriais. Ministerijai svarbi ne tik Žemės ūkio rūmų, bet ir Ūkininkų sąjungos, kitų žemdirbiškų asociacijų nuomonė. Kodėl taip keistai galvojama, kad komitetui priklausantys valstybės tarnautojai būtinai norės pakenkti ūkininkams?.. Atvirkščiai, veislinių gyvulių augintojai turės 21 savo atstovą! Žemės ūkio ministerija net teoriškai negali ir nenori nuskriausti žemdirbių. Juk mūsų visų tikslas – kad tinkamai organizuota ūkinių gyvūnų veislininkystė, teisingai parinkti ir efektyviai taikomi selekcijos būdai, gerai parengti veisimo planai ilgam išsaugotų gyvūnų sveikatą, padidintų jų produktyvumą, gaminamos produkcijos kokybę, o tai, savaime suprantama, padėtų ūkiams užsidirbti daugiau pajamų. Žemės ūkio ministrės įsakymu įsteigtas komitetas spręs probleminius veislininkystės klausimus, vertins, kaip įgyvendinama ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtros ir paramos 2016–2020 metais programa. Jeigu prireiks, komiteto funkcijos tikriausiai bus praplėstos. Galbūt jis išsakys savo nuomonę ir dėl svarbių gyvulininkystės sektoriui įstatymų projektų. Veislininkystės sistema nuolat tobulinama, peržiūrimi ir keičiami teisės aktai. Bet mūsų pareiga perspėti Žemės ūkio rūmus, veislininkystės asociacijas, kad jų siūlymai negali prieštarauti ES reglamentams, direktyvoms, Lietuvos Respublikos įstatymams. Nacionalinio ūkinių gyvūnų veislininkystės komiteto darbo principai paprasti: nariai susirenka, diskutuoja ir demokratiškai (daugiau nei pusės posėdžiaujančių komiteto narių balsais) patvirtina kokį nors siūlymą. Komiteto sekretoriato funkcijas (raštvedybą, techninius ir organizacinius darbus) atliks Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamentas. Jeigu reikės lėšų sklandesnei komiteto veiklai, jų bus.

Geriausi veislininkystcės ekspertai – patys ūkininkai

Edvardas GEDGAUDAS Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komiteto pirmininkas

Ministrės įsakymo projektą tikrai matėme. Bandėme paaiškinti, kad Žemės ūkio rūmuose jau sėkmingai veikia Veislininkystės komitetas, todėl naujasis ministerijos darinys „antrininkas“ – nenaudingas. Užuot pasidomėję, ką padarėme, valdininkai kuria savo komitetus. Mūsų Žemės ūkio ministerija uoliausiai laikosi tik vienos taisyklės – Parkinsono dėsnių. Valdininkai vienas kitam sugalvoja darbų. Britų istorikas Cyrilas Northcote`as Parkinsonas dar 1955 m. ironiškai tvirtino, kad laikas, biurokratų sugaištas steigiant kokį nors komitetą, atvirkščiai proporcingas to „organo“ svarbai. C. N. Parkinsonas taip pat apskaičiavo, kad komisija, kurią sudaro daugiau nei 19,9–22,4 nario, nepajėgi nieko nuspręsti. Seimo rinkimų išvakarėse paskubomis sukurto komiteto pasikeitus valdžiai tikriausiai nė nebeliks... Paprastai žemdirbių atstovai tokių komitetų posėdžiuose dalyvauja savanoriškai. Valdininkai gal kokius priedus gaus prie atlyginimų. Ministrės patvirtintas komitetas praktiškai atstovauja pačiai Žemės ūkio ministerijai. O tikrieji veislininkystės sistemos veikėjai nustumti į šoną. Demokratinių pasaulio šalių patirtis jau seniausiai įrodė, kad geriausi veislininkystės specialistai – patys gyvūnų augintojai, susibūrę į specializuotas asociacijas. Didžiausi veislininkystės darbai atliekami ūkininkų kiemuose, tvartuose. Be ūkininkų neveiks nė ta išgirtoji ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtros iki 2020 m. programa. Man teks komitete atstovauti Žemės ūkio rūmams, gyvūnų veisėjams. Kai negalėsiu, pavaduos Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas. Bet ką vienas žemdirbių savivaldos atstovas galės padaryti prieš 14 ŽŪM nomenklatūrininkų?.. Juk net surėmę pečius su mokslininkais Nacionaliniame ūkinių gyvūnų veislininkystės komitete turėsime perpus mažiau balsų, vos septynis... Ministerija diktuos sąlygas, bet girsis, kad „vyksta kolektyvinis darbas“.

Nacionalinis ūkinių gyvūnų veislininkystės komitetas Virginija Baltraitienė – žemės ūkio ministrė, komiteto pirmininkė. Gintas Saulius Cironka – žemės ūkio viceministras, komiteto pirmininkės pavaduotojas.

Nariai

Juozas Barisevičius – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Arklininkystės skyriaus vedėjas (jo nesant – Arūnas Jurgaitis, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos vyriausiasis patarėjas). Daiva Beinorienė – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Gyvūnų ir pieno apskaitos departamento direktorė (jos nesant – Darius Valkauskas, departamento Veislinių gyvulių skyriaus vadovas). Edvardas Gedgaudas – Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komiteto pirmininkas, Lietuvos galvijų veisėjų asocia­cijos direktorius (jo nesant – Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius). Daiva Gurauskienė – VšĮ Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Gyvulininkystės skyriaus vadovė (jos nesant – Reda Milčiuvienė, skyriaus vyresnioji specialistė). Prof. dr. Vigilijus Jukna – Aleksandro Stulginskio universiteto Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro vadovas (jo nesant – dr. Edita Meškinytė, centro jaunesnioji mokslo darbuotoja). Prof. Vida Juozaitienė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto Gyvūnų veisimo ir mitybos katedros vedėja. Violeta Juškienė – LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė (jos nesant – Artūras Šiukščius, direktorės pavaduotojas). Dalia Kavoliūnienė – Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamento direktorė (stebėtojo teisėmis) (jos nesant – Artūras Ugenskas, direktorės pavaduotojas). Rimantas Krasuckis – Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius (jo nesant – Jonas Lisauskas, direktoriaus pavaduotojas). Prof. habil. dr. Ramutis Klimas – Šiaulių universiteto mokslo instituto Regionų raidos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas. Dalia Laureckaitė-Tume­lienė – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos Galvijininkystės skyriaus vedėja (jos nesant – Gintarė Kisielienė, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos Avių, kailinių žvėrelių, bičių ir kitų gyvūnų rūšių skyriaus vedėja). Artūras Milašauskas – žemės ūkio ministrės patarėjas. Vaidotas Prusevičius – Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vedėjas (jo nesant – Giedrė Tamkuvienė, skyriaus patarėja). Vilius Rekštys – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininkas (jo nesant – Marius Tendzegolskis, viršininko pavaduotojas). Laura Sosunovičienė – Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento Nacionalinės paramos planavimo skyriaus vedėja (jos nesant – Sonata Bartkutė, skyriaus vyriausioji specialistė). Rūta Šveistienė – Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių ištek­lių koordinavimo centro vadovė. Neringa Valavičienė – Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vyr. specialistė (jos nesant – Arūnas Raila, skyriaus vyr. specialistas). Modestas Važnevičius – Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vedėjas (jo nesant – Virmantė Voinilko, skyriaus vyriausioji specialistė). Henrikas Žilinskas – LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos profesorius, Gyvūnų reprodukcijos laboratorijos vadovas.

Parengė „ŪP“ korespondentas Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

Redakcijos ir ŽŪM nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Baseine atliekama kineziterapija daro stebuklus

Po patirtų traumų ar persirgtų ligų gydymo neretam ligoninės pacientui prireikia ir reabilitologo pagalbos. Prieš penkiolika metų Respublikinėje Šiaulių ligoninėje įsikūrusiame Ambulatorinės reabilitacijos centre kasdien įveikti skau...
2024/03/29

Rajonuose duris atvers NŽT asmenų aptarnavimo kabinetai

Siekiant padidinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) paslaugų prieinamumą, nuo 2024 m. balandžio 2 d. NŽT atnaujina asmenų aptarnavimą rajonuose, buvusiose NŽT patalpose. Gyventojai gyvai bus priimami kiekvieną antradienį 46-iuose padaliniuose.
2024/03/29

Bebrai verčia medžius, bet priemonių jiems suvaldyti nėra

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Šiemet gyventojai kaip niekad dažnai piktinasi dėl bebrų daromos žalos – nugriaužiamų medžių bei krūmų, rausiamų urvų, neva darkomo kraštovaizdžio. Skundai plaukia ir iš mi...
2024/03/29

UŽŪT vadovas apie Ukrainos ir Lenkijos derybas dėl sienų blokados

Ukrainos žemės ūkio tarybos (UŽŪT) vadovas Andriy Dykun kartu su kitų šakinių asociacijų atstovais dalyvavo kovo 27 d. Varšuvoje vykusiame dvišaliame Ukrainos ir Lenkijos žemės ūkio ministrų susitikime dėl žemės ūkio eksporto ...
2024/03/29

Tautinės mažumos Lietuvoje, bet ar Lietuvos?

Lietuvos statistikos departamento 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai, t. y. 15,4 proc. Skaitlingiausiomis tautinėm...
2024/03/29

Ekologinių sistemų išmokų dydžiai ir reikalavimai

Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas. Kviečiame susipažinti ...
2024/03/29

Prieš Velykas – gyvūnų teisių gynėjų akcija

Nevyriausybinė gyvūnų teisių gynimo organizacija artėjant Velykoms surengė kampaniją „Išteisink už grotų kalinčias vištas“. Šįkart norima labiau paspausti Lietuvos įmones, kurios naudoja narvuose laikomų viš...
2024/03/29

Aktualu „ekologams“: keitėsi kai kurių sertifikavimo įkainių formuluotės

Žemės ūkio ministro kovo 26 dienos įsakymu buvo atlikti daliniai ekologinės gamybos sertifikavimo (oficialios kontrolės) įkainių keitimai. Patikslintos tik atskirų įkainių formuluotės, o įkainių dydžiai nesikeitė.