Kompensacijos papildys tik labiausiai nukentėjusiųjų kišenes

Kol ūkininkai skęsta ežerais virtusiuose laukuose (jų apie 100 tūkst. ha), šalies agropolitikos vairininkai klimpsta iki galo neparuoštoje nuostolių kompensavimo metodikoje. Nors jau kuris laikas savivaldybės renka duomenis apie patirtus ūkininkų nuostolius, jau dabar aišku, kad kompensacijos ūkininkų šiemet nepasieks. Kol vieni, vaizdžiai tariant, mato pusiau tuščią, o ki- ti – pusiau pilną kompensacinių išmokų stiklinę, situacija nieko gero nežada. Nacionaliniame biudžete pinigų išmokoms nėra, o ar kitąmet šalies rezervas pasipildys pageidaujamais 40 mln. Eur daliniams ūkininkų nuostoliams kompensuoti, – derybų klausimas. Daug vilčių neteikia ir jau praktiškai išsemti Europos Komisijos (EK) fondai. Ar kompensacinės išmokos nenuplauks kaip ir šiųmetis derlius, kokia numatoma kompensacijų skyrimo tvarka ir kas, kada gali tikėtis kompensacijų, šiandieną „Ūkininko patarėjui“ komentuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis. „Dalis ūkininkų negalėjo, negali ir jau greičiausiai nebegalės įvažiuoti į savo laukus, todėl jie patiria daug nuostolių dėl negautų pajamų iš šiųmečio derliaus. 22 savivaldybės paskelbė ekstremaliąsias situacijas, kitos – ekstremaliuosius įvykius. Tai sąlygoja mintį, kad galbūt Vyriausybė, o gal ir EK ras lėšų daliniam nuostolių kompensavimui. Kad galėtume kvalifikuotai informuoti mūsų Vyriausybę ir Finansų ministeriją, EK, turime žinoti tikrąjį žuvusių pasėlių plotų mastą. Žemdirbių savivaldos atstovai reiškė susirūpinimą, kad yra ūkininkų, nežinančių, kaip pranešti apie patirtus nuostolius, o kai kurios savivaldybės net nežino, kaip žymėti prarastus laukus. ŽŪM paprašė, kad rajonų savivaldybės iki lapkričio 1 d. pagal nurodytą lentelę padarytų tikslias suvestines, kiek savivaldybėse yra nukentėjusių ar prarastų laukų pagal augalų rūšis. Ūkininkai prašymus ar pažymas turėtų suskubti pildyti iki minėtos datos. Duomenų rinkimas vyksta panašiu principu kaip nukentėjus nuo sausros, krušos ar nuo laukinių žvėrių padarytos žalos. Tada į ūkį atvyksta savivaldybėse sudaryta komisija, ji apžiūrės nurodytus plotus, apskaičiuos nuostolius. Vertinime privalės dalyvauti ir pareiškėjas. Kol kas neturime patvirtintos naujos nuostolių ir kompensacijų skaičiavimo metodikos, manau, ją patvirtinsime lapkritį. Tačiau norime sulaukti EK sprendimų, ji svarstydama skirti paramą ar ne gali pateikti papildomų kriterijų, nustatančių, kuo vadovaujantis bus galima skirstyti paramos lėšas. Kol kas vadovaujamės 2014 m. patvirtinta valstybės paramos teikimo tvarka įvykus ekstremaliajai situacijai. Ten numatytos nuostatos, kad į valstybės paramą pretenduoja tie ūkio subjektai, kurių finansiniai praradimai daugiau kaip 30 proc. viršija daugiamečių pajamų vidurkį, t. y. 2014, 2015 ir 2016 m. vidurkį. Taip pat yra galimybė atmesti per pastaruosius penkerius metus geriausius ir blogiausius metus ir apskaičiuoti likusių metų pajamų vidurkį. Tačiau, palyginti su daugiametėmis pajamomis, nuostolis siekia tik 1–10 proc., tai yra vidutinė rizika, kurios valdymą prisiima pats ūkininkas. Kaip bus su smulkesniais ūkininkais, nevedančiais buhalterijos? Kiekvienas rajonas turi statistinį derlingumą, taip pat yra sisteminami kasmetiniai duomenys apie grūdinių kultūrų, daržovių ir pan. kainas. Paprasčiau tariant, jeigu ūkininkai neturi dvejybinės apskaitos, savivaldybės Žemės ūkio skyrius nuostolius apskaičiuos vadovaudamasis statistiniais duomenimis. Žinoma, gali būti, kad vieniems kompensavimo tvarka ir jų dydis atrodys neteisingi, kitiems – teisingi, tačiau vadovausimės turimomis taisyklėmis. Manau, kad kompensacijos už patirtus nuostolius nebus mokomos šiemet, mat papildyti valstybės ar Vyriausybės rezervo fondą būtų galima tik kitais metais. Lapkričio 1 d. tikimės pranešti apie poslinkius ieškant lėšų kompensacijoms. Valstybės paramos skyrimo nuostatose nurodoma, kad kompensacijos gali siekti 40–45 proc. mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ūkininkaujantiems žemdirbiams, o apsidraudusiems – dar daugiau, tačiau kompensacijos negalės viršyti patirtų nuostolių ir tikrai nesieks 100 proc. Kaip jau žinoma, nacionaliniame biudžete pinigų kompensacijoms nėra, todėl ŽŪM kreipėsi į Finansų ministeriją prašydama kitų metų biudžete numatyti bent 40 mln. Eur ūkininkų nuostoliams kompensuoti. Kada galima laukti EK sprendimo? Laukiame kasdien. Lapkričio 9 d. Europos Taryboje rinksis ES šalių žemės ūkio ministrai, galbūt tada išgirsime pirmąsias įžvalgas. Retkarčiais eurokomisaras Filas Hoganas užsimena, kad ir jų fonduose tokių pinigų nėra... Galbūt pinigų bus ieškoma kituose fonduose. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui pavesta patobulinti elektroninę pasėlių deklaravimo sistemą, kurioje būtų galima įbraižyti žuvusių pasėlių plotus. Tai ateityje būtų kaip paraiška galimam nuostolių kompensavimui, o savivaldybėms tai padėtų operatyviau gauti informaciją, kur ir kokie laukai nukentėjo, juos iškart patikrintų komisija.“ Parengė „ŪP“ korespondentė Monika KAZLAUSKAITĖ