Kontroliuoja ūkininkę, ne kad baustų, o kad padėtų

Tęsiame temą

Vasario viduryje nuskambėjo istorija apie Šiaulių rajono Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos Ramučių kaimo ūkininkės Loretos Gapšienės pieno ūkio problemas: dėl pašarų stokos galvijai sulysę, mėšlini, nes trūksta ir pakratų. Į sunkią padėtį patekusiai ūkininkei pagelbėti tada atskubėjo keletas ūkininkų ir trys Šiaulių r. žemės ūkio bendrovės. Dabar pas moterį nuolat užsuka ir kontrolierių, kurie pirmiausia stengiasi ne bausti, o padėti. Kaip ūkis laikosi šiandien, ar daugiau kaip šimtui galvijų užtenka pašarų, ar pavyks ūkininkei padedant geriems žmonėms išsikapstyti iš taip prastai susiklosčiusios situacijos?

Padidėjo pieno primilžis

Gyvulių produktyvumo kontrolės (GPK) Šiaurės Lietuvos skyriaus vadovė Nijolė Stankevičienė pasidžiaugė, kad ūkininkė įveikė didžiąją krizę – gyvuliai pašerti, atrajoja, ant šėrimo tako pridėta šieno. Mėšlą nustūmus į tam skirtą kanalą iš fermos jį pašalina transporteris. GPK specialistė, apžiūrėjusi galvijus, konstatavo: kai kurios karvės liesos, kitos yra vidutinio įmitimo, dalis veršelių – gero įmitimo. Po fermą kartu su ūkininke sukinėjosi jos mama Ieva Daunienė. Kiek leidžia jos jėgos, talkina dukrai, padeda pašerti galvijus, prižiūri veršelius. Fermoje, atskirame bloke, ūkininkė įsirengė gyvenamąsias patalpas, kad sutaupytų laiko ir nereikėtų kasdien važinėti iš Kuršėnų. Čia pat gyvena, čia ir dirba. N. Stankevičienė kalbėjo atvirai: karvės ne per savaitę sulyso ir ne per savaitę bus atšertos. Tačiau viskas eina geryn. Kai ūkininkė pritrūko pašarų, pati pirko jų iš vietinių ūkininkų, po to iš sunkios situacijos išbristi jai padėjo Šiaulių rajono ūkininkai. GPK specialistai L. Gapšienės ūkyje reguliariai lankosi, karvių banda yra kontroliuojama. Neseniai N. Stankevičienė fermoje stebėjo kontrolinį karvių melžimą. Pieno primilžis šiek tiek padidėjo, karvės duoda daugiau pieno. Fermoje yra melžimo linijų, įrengta girdymo sistema, atskiras pieno blokas, du šaldytuvai. Vadovė priminė, kad metinis primilžis iš karvės – 4 t pieno. Iki gruodžio pradžios karvės buvo apsėklintos. Piendavės yra holšteinuotos. Ūkininkė dalį karvių jau balandžio mėnesį parduos, brokuotas išveš mėsai, todėl tų ir nesėklino. Akivaizdu ir tai, kad kontrolieriai dabar fermoje lankosi pirmiausia dėl to, kad padėtų ūkininkei. Apžiūrime fermą. Karvės rupšnoja šieną, du judrūs veršeliai nori ištrūkti iš gardo ir pabėgioti ant šėrimo tako. N. Stankevičienė paneigė po visą Lietuvą vasario pradžioje paskleistą klaidingą informaciją, jog L. Gapšienės ūkyje vos ne badu marinami galvijai. Taip nebuvo. Tikrintojai ūkininkę užklupo itin sunkiu momentu, kai ji pašėrusi ir pamelžusi karves išskubėdavo į ligoninę pas sunkiai sergantį tėvą, keletą kartų nespėjo išvalyti mėšlo, todėl tikrintojus pribloškė netvarkos įspūdis, prastas vaizdas – sulysę, mėšlini galvijai, pasišiaušę veršeliai. Kai kas pradėjo net teismais grasinti ir planavo atimti galvijus... ,,Tada ūkyje buvo tikrai sunki padėtis, visos bėdos ir problemos susidėjo į krūvą. Reikia pasidžiaugti, kad geranoriškomis ūkininkų ir ŽŪB pastangomis pavyko išsaugoti L. Gapšienės galvijų bandą“, – sakė GPK Šiaurės Lietuvos skyriaus vadovė.

Sulaukė ūkininkų ir bendrovių pagalbos

Ūkininkė L. Gapšienė, paklausta, kodėl susiklostė tokia nelengva pieno ūkio padėtis, paaiškino, jog bandai šerti neužteko pašarų, mat praėjusią vasarą ilgai užsitęsusi sausra išdegino pievas, pritrūko žaliojo pašaro, todėl karves šienainiu šerti pradėjo jau rugpjūčio mėnesį. Moteris sakė, kad iš sudėtingos situacijos bandė išsikapstyti pati, nėjo ištiesusi rankos prašyti išmaldos, savo jėgomis bandė išspręsti problemą – sausio pradžioje nusipirko pašarų, kuriuos į ūkį be jokio atlygio atvežė didelio pienininkystės ūkio savininkas Romualdas Astrauskis. Tačiau tų pašarų neužteko. Sužinojęs apie nelengvą padėtį L. Gapšienės ūkyje, į pagalbą atskubėjo daugkartinis konkurso ,,Metų ūkis“ laureatas, vienas geriausių Šiaulių rajono ūkininkų Petras Brikas iš Dirvonėnų kaimo, pašarų atvežė ūkininkai Birutė ir Antanas Bezarai iš Micaičių. Visas rajonas sunerimo: europinę paramą gavusi ūkininkė atsidūrė krizinėje situacijoje. Rajono meras A. Bezaras pasitarti sukvietė GPK, veterinarijos, seniūnijos atstovus. Padėti L. Gapšienei atskubėjo trys žemės ūkio bendrovės: ,,Ginkūnų agrofirma“, Naisių ŽŪB, Kuršėnų ŽŪB. Jos galvijams šerti atvežė šieno, šienainio, kukurūzų siloso. Ūkininkas Algimantas (pavardės prašė neskelbti) iš Utenos r. atvežė šieno. Už geranorišką pagalbą ūkininkė L. Gapšienė nuoširdžiai dėkojo visiems, kurie jai padėjo įveikti krizinę situaciją, todėl ji galėjo išsaugoti nemažą galvijų bandą. L. Gapšienė sakė, kad ūkininkavimo pradžia buvo 1990 m., tada laikė vieną karvę, augino cukrinių runkelių, kopūstų. Pieno ūkį įregistravo 1998 m. balandžio mėn.

Tapo projekto įkaite

Dabar L. Gapšienės ūkio fermoje yra 118 galvijų: iš jų – 56 melžiamos karvės, dalis jų užtrūkusios, šiuo metu melžia tik 30 karvių, dar laiko prieauglio, turi veršelių. Ūkininkė paaiškino: nors ir pristigo pašarų, ji negali sumažinti bandos, mat dar nepasibaigęs projekto vykdymo terminas. Ji įgyvendina projektą ,,Ūkio modernizavimas“, yra sulaukusi europinės paramos, todėl privalo vykdyti įsipareigojimus. Jei nelaikysi projekte numatyto galvijų skaičiaus, sulauksi sankcijų. Tada ir taip nelengvą ūkio padėtį tos baudos visai suriestų. Norėdama gauti europinę paramą, ūkininkė privalėjo dalį lėšų turėti pati, todėl teko imti paskolą iš banko. Paraišką paramai gauti pateikė dėl to, kad norėjo įsigyti šienainiui ir šienui ruošti būtinos technikos. Nuosavų lėšų tam neturėjo. L.Gapšienė atsidūrė aklavietėje: pašarų trūksta, galvijų banda didžiulė, darbininkų neįmanoma susirasti, bet vis tiek privalo laikyti daugiau nei šimtą galvijų. Galima teigti, kad ji tapo projekto įkaite. Kol dar gyveno kartu su vyru, buvo daug lengviau ūkininkauti, bet prieš trejus metus subyrėjo jų santuoka. Visa ūkio našta užgriuvo L. Gapšienės pečius, vienai moteriai sunku tempti tokį jungą. Kartais jai talkina sūnus Mantas, vasarą padeda paruošti pašarų žiemai. Ūkininkė deklaruoja 80 ha, iš jų 30 ha yra nuosavi plotai. Šis pavasaris rūpesčių ir bėdų prislėgtai ūkininkei turėtų būti palengvėjimo metas: projekto įgyvendinimo terminas baigsis jau šį mėnesį, o nuo balandžio mėnesio ji planuoja parduoti dalį galvijų. Bus mažesnė banda, tada ir pašarų mažiau reikės, ir darbo fermoje sumažės. Pardavusi dalį galvijų, ji pagaliau galės bankui atiduoti skolą.

Padės konsultantas

Kai lankėmės L Gapšienės ūkyje, apžiūrėti galvijų atvyko UAB ,,Dimela Lietuva“ veterinarijos gydytojas – konsultantas Valdas Povilionis. Jis čia atvyko kviečiamas Lietuvos pieno ūkių asociacijos. Ši asociacija nori padėti ūkininkei įveikti sunkumus, kad ji galėtų toliau sėkmingai dirbti ir plėtoti perspektyvų pieno ūkį. Asociacija taip pat įsipareigojo galvijams nupirkti papildų, mineralų. Veterinarijos gydytojas ir konsultantas V. Povilionis sudarys galvijų šėrimo racionus, ūkininkei patars, kaip gerinti bandą, kad padidėtų produktyvumas. Specialisto nuomone, galima laikyti daug mažiau karvių ir primelžti žymiai daugiau pieno, negu iki šiol ūkininkė primelždavo. Svarbu galvijų genetika, karvių produktyvumas ir geri pašarai. ,,Fermoje dirbsiu 2–3 mėnesius, patikrinsiu galvijų sveikatingumo rodiklius, išanalizuosiu visus bandos duomenis. Su ūkininke atrinksime karves, kurias pasiūlysiu parduoti mėsai, o kurias galima palikti pienui. Šiame ūkyje teko lankytis ir anksčiau. L. Gapšienė yra darbšti, stengiasi iš visų jėgų išlaikyti bandą. Vienai moteriai yra sudėtinga ūkininkauti. Manau, laiku suteikta parama ir konsultacijos jai bus didelė paspirtis išlaikyti produktyvų pieno ūkį“, – sakė V. Povilionis.