Kova su klimato kaita turi skubiai įdarbinti „sofos ūkininkus“

Daugiametės pievos Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose apibūdinamos kaip viešoji gėrybė, daranti teigiamą poveikį aplinkai. Jų plotas naujosioms valstybėms narėms buvo tarytum iškaltas akmenyje, įpareigojant „užtikrinti, kad žemėje, kurioje yra daugiametė ganykla 2004 m. gegužės 1 d., ir toliau būtų daugiametė ganykla“. Ir vėlesniais metais Europos Komisija (EK) griežtai kontroliavo, o šio laikotarpio Žalinimo reikalavimuose nustatė, kad šių žolynų plotai negali sumažėti daugiau kaip 5 proc., palyginti su ankstesnių metų referenciniais plotais. Ar ne tokiu būdu, neleidžiant padidinti gerokai produktyvesnės ariamos žemės plotų, buvo eliminuojamas naujų konkurentų atsiradimas ES bendrojoje žemės ūkio ir maisto produktų rinkoje?

Lietuvoje principo „vienas tinka visiems“ taikymas netilpo į jokius sveiko proto rėmus. Visų pirma, Lietuvoje iš 3,4 mln. ha žemės ūkio naudmenų deklaruojami tik beveik 3 mln. ha, t. y. daugelį metų nenaudojamose, 12 proc. viršijančiose naudmenose klesti žemės ūkio „neniokojama“ natūrali aplinka ir bioįvairovė. Tokios prabangos ir didžiulės duoklės aplinkosaugai, kiek žinoma, kitos ES valstybės narės sau neleidžia, todėl pagraudenimai ir apeliacijos, pavyzdžiui, į paukščių indeksų pokyčius, turėtų būti nukreipti labiau į Vakarus. Nebent ir laukiniams paukščiams nejauku kurtis žemdirbių apleistuose plotuose...

Dėl aklos daugiamečių žolių propagavimo politikos susiformavo išmokų gavėjų, deklaruojančių daugiamečius žolynus, bet neturinčių gyvulių, kategorija, kuri, viešai skelbiamais duomenimis, susišluoja išmokas už didesnį nei 200 tūkst. ha plotą. Nepaisant kelių Žemės ūkio ministerijos bandymų, rimčiau apriboti šią privilegijuotą paramos gavėjų grupę iki šiol nepavyko. Galbūt dėl Briuselio palankumo. Kitaip nei privilegijuotais šių paramos gavėjų nepavadinsi, nes už vienkartinį žolės mulčiavimą jiems skiriama tokia pat, o pridėjus ir perskirstymo išmoką – net didesnė parama negu gyvulininkystės ūkiams, kuriuose dirbama ištisus metus be savaitgalių ir išeiginių.

Vis dėlto keisti situaciją gali padėti naujasis ES tikslas iki 2050 m. paversti ekonomiką klimatui neutralia ir... aritmetika – visapusiškesnė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų apskaita.

Kiekvienais metais šalies ekspertai ES ir tarptautinėms institucijoms teikia Nacionalinę ŠESD apskaitos ataskaitą. Joje, sudaromoje pagal visuotinai patvirtintą Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) metodiką, taip pat turi būti įvertinamas mineraliniuose dirvožemiuose, kuriose auginamos daugiametės pievos, sukaupiamas CO₂ kiekis.

Kaip nurodoma IPCC metodikoje, dirvožemio organinės anglies pokyčiams žolynuose apskaičiuoti taikomi trys faktoriai, kurie pasirenkami pagal metodikoje pateikiamą veiklos šiuose žolynuose apibūdinimą. Šiuo metu vykdant apskaitą taikomi koeficientai: FLU = 1,0; FMG = 1,0 (arba 0,95) ir FI = 1,0. Tačiau jeigu Lietuvoje daugiamečiuose žolynuose būtų reikalaujama pritaikyti bent vieną įprastinę agronominę praktiką, pavyzdžiui, žolynų rūšinės sudėties atnaujinimą, – antrąjį koeficientą (FMG) būtų galima padidinti 14 proc. iki 1,14 vietoje 1,0.

Nuolat atnaujinant daugiamečius žolynus 200 tūkst. ha plote, kuris šiuo metu tikriausiai yra vien tik mulčiuojamas, juose sukaupto CO₂ kiekis sudarytų apie 415 kt. CO₂ ekvivalentų per metus. Tai siektų beveik 10 proc. 2018 m. apskaičiuotų emisijų iš žemės ūkio – 4280 kt. CO₂ ekv.

Lietuvoje vis dar yra gyvulininkyste bei pašarų ruošimu užsiimančių ūkių, kurie racionaliai naudoja daugiametes pievas, t. y. ne tik jas atnaujina, bet ir tręšia (ŠESD emisijos, panaudojus trąšas, jau yra inventorizuotos) ar kitaip prižiūri. Tokiu atveju, remiantis IPCC metodika, kaip minėta, 14 proc. padidėtų net tik antrasis (FMG), bet ir 11 proc. trečiasis (FI) koeficientas – 1,11 vietoje 1,0. Suskaičiavus sukaupto CO₂ kiekius tokių aktyvia žemės ūkio veikla užsiimančių ūkio subjektų naudojamame analogiškame 200 tūkst. ha plote, jis sudarytų apie 788 kt. CO₂ ekv. Deja, atrodo, kad šiuo metu teikiamose ataskaitose ūkių tinkamai prižiūrimose daugiametėse žolėse sukaupiamas CO₂ kiekis yra prilyginamas nuliui.

Žinoma, šie skaičiavimai yra orientaciniai, tačiau akivaizdu, kad žemės ūkio negalima laikyti ir visuomenės akyse pristatinėti vien tik kaip teršėjo. Būtinas žymiai objektyvesnis jo teigiamo indėlio mažinant poveikį klimatui įvertinimas.

Tai ne vienintelės žemės ūkio, gebančio akumuliuoti CO₂, pagalbos priemonės kitoms šalies ekonomikos šakoms, pažyminčioms vien tik ŠESD emisijomis. Daugiau jų buvo pateikta Nacionalinio energetikos ir klimato srities plano pakeitimams, kurie, atrodo, vis dar nepasiekę EK tebetrūnija kažkieno stalčiuose.

Akivaizdu, kad „sofos ūkininkų“ neveikimas yra žalingas visuotinės kovos su klimato kaita atžvilgiu, o jų našta perkeliama aktyviems žemės ūkio ir kitų šakų subjektams. Reikia tikėtis, kad į tai bus atsižvelgta jau 2021 m. pasėlių deklaravimo taisyklėse.

Eimantas PRANAUSKAS

ŪP apžvalgininkas