Aplinkosaugos pareigūnas Gytautas Stukas – vienas iš tų, kurie labai konkrečiai padeda Ukrainai atremti Vladimiro Putino agresiją. Jo tarnybinis automobilis, neperšaunama liemenė ir žiūronai jau tarnauja nuo karo kenčiančių ukrainiečių apsaugai.
Prieš kelias dienas Lietuvos Aplinkos ministerijos padaliniai bei Valstybinė miškų urėdija Ukrainos civilinėms tarnyboms perdavė 70 didesnio pravažumo automobilių. G. Stukas su kolegomis palydėjo paramos krovinį į kariaujančią šalį. Su „Ūkininko patarėju“ jis pasidalijo šios netikėtos akcijos įspūdžiais.
Anot pašnekovo, kelionė nebuvo sunki ar varginanti, nes vairavo pasikeisdami su kolegomis, į vieną pusę teko nuvažiuoti beveik 900 km. Dalis automobilių buvo gabenami tralais, o 15 aplinkosaugos mašinų riedėjo vairuojamos šeimininkų. Automobiliuose buvo pridėta ir asmeniškai surinktos paramos – daiktų, reikalingų lauko sąlygomis gyvenantiems žmonėms. Pasirūpinta automobilių atsarginiais ratais, įdėta kuro atsargų. Visa tai padės Ukrainos civilinėms tarnyboms atlikti tarnybos užduotis, gelbėti žmones, padėti jiems išgyventi.
G. Stuko teigimu, Lenkijos keliais link Ukrainos dabar akivaizdžiai pastebimas krovininių automobilių srauto padidėjimas. Ten nustebino kruopštus ir suderintas lenkų policininkų darbas, sudarant koridorius, laisvas juostas gabenantiems skubias humanitarines siuntas.
Buvo parengtas tikslus kelionės maršrutas, numatytos poilsio stotelės. Ten lietuviams teko pabendrauti su pakeleiviais, kalbėtis su ukrainiečiais, atvykusiais priimti pagalbos vilkstinės. „Buvo ir kuriozinių nutikimų, nuostabos žvilgsnių, mat vilkėjome tarnybines žalias uniformas su nesuprantamais šeimininkams ženklais. Pamatę, ką atvežėme, ukrainiečiai neslėpė džiaugsmo, jiems labai reikalinga bet kokia mūsų dovanota įranga ar darbo priemonės“, – sakė pašnekovas.
Pašnekovui teko bendrauti ir su vyresnio amžiaus žmonėmis, ir su jaunuoliais, visų nusiteikimas nepajudinamas – nugalėsime, kas benutiktų. „Kalbėjomės su jaunų vaikinų grupele. Pasirodo, medicinos studentai, antrakursiai. Atvažiuoja į Lenkiją, priperka medicinos priemonių ir medikamentų, veža į karo siaubiamus regionus, į pavojingiausias vietas. Paskui vėl atgal, nes poreikiai didžiuliai. Žmonių pasiryžimas gintis, vienybės dvasia, patriotizmas – neužmušamas. Pusamžės moterys ima ginklus, vyrai eina kautis ir visi veikia tiksliai, be baimės, be panikos, be paliepimų iš viršaus. Net atrodo, kad karas jų neišgąsdino. Jie paaiškino, kad dabartinis Rusijos įsiveržimas ukrainiečiams nebuvo staigmena, tik taikioji Europa patyrė šoką. Karas ukrainiečiams vyksta nuo 2014 metų. Tuos laikotarpius jie įvardija šūkiais: pirmasis buvo „Putin huilo“, dabar – „russkij korabl, idi nahui“. Ir visos jų kalbos, net trumpi persimetimai keliais žodeliais būtinai užbaigiami fraze „Slava Ukraini, heroyam slava“. Taip natūraliai, lyg sau nuolat pakartojama priesaika.“ Tokie žmonės, tokia tauta, G. Stuko teigimu, nenugalima.
2022.03.12ŪP korespondentė - Virginija JUŠKIENĖ
Susijusios temos - skaitykite: parama Ukrainai; paremkime Ukrainą;