Be kvalifikuotų žemės ūkio specialistų – kaimas be ateities

Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų rengimo sistema šalyje išgyvena krizę. Jos jau neįmanoma įveikti optimitizavimo įrankiu. Su tokia pat kliūtimi susiduria ir kitos specializuotos studijų kryptys. Kaip prisitaikyti prie pakitusios realybės?

Lietuvoje trūksta agronomų

Eurostato duomenimis, Lie-tuvos populiacija senėja beveik dvigubai sparčiau nei ES vidurkis. Tokią prognozę lemia tai, kad prie mažėjančio gimstamumo ir natūralaus visuomenės senėjimo prisideda jaunimo emigracija. Šiuo metu kas penktas Lietuvos gyventojas yra vyresnis negu 65 metų. Tikėtina, kad 2050 m. šį amžių bus peržengęs vienas iš trijų šalies gyventojų.

Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA), remdamasis Eurostato tyrimu, kasmetinėje apžvalgoje apie žmogiškojo kapitalo būklę konstatuoja: jei tendencijos išliks tos pačios, jau šio dešimtmečio perspektyvoje iš darbo rinkos trauksis gausiausia darbuotojų karta, tačiau pamaina bus trečdaliu mažesnė.

Kaime žmogiškųjų išteklių problema ypač opi. Žemės ūkio verslų valdytojų vidutinis amžius artėja prie 59 metų. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) tyrimais, kai kurių specialistų trūksta jau šiandien, su jų stygiumi susidursime artimiausiu metu. „Vertinant trejų metų poreikį, trūksta daugiau nei 50 proc. agronomų“, – šokiruojantį faktą atskleidžia VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė.

Fiksuojami vis nauji antirekordai

Nuo 2000-ųjų vidurinę mokyklą paliekančio jaunimo skaičius susitraukė kone triskart. Šiemet apie 14 tūkst. (43 proc.) merginų ir vaikinų nukeliavo į kolegijas, 10,5 tūkst. (32 proc.) – universitetus, apie 8 tūkst. (25 proc.) – profesinio mokymo įstaigas.

Populiariausių studijų krypčių penketas yra socialiniai, sveikatos mokslai, verslo ir viešoji vadyba, informatikos bei inžinerijos mokslai. Didžiausia konkurencija odontologijoje – vienai studijų vietai teko daugiau nei 10 pretendentų. Farmacijos studijų programoje dėl valstybės finansuojamos vietos varžėsi daugiau nei 4 pretendentai, medicininės reabilitacijos studijų programoje – 3 pretendentai.

Žemės ūkio krypties programos pasirinkimo reitinge yra tarp nepopuliariųjų, pagal bendrąją priėmimo tvarką pirmenybę jiems teikė 1,5 proc. visų stojančiųjų į aukštąsias mokyklas. Į valstybės finansuojamą studijų vietą pretendavo vos 0,8 asmens.

Kiekvienais metais fiksuojami vis nauji antirekordai. Į ŽŪA studijuoti agronomijos įstojo 45 pirmakursiai, žemės ūkio mechanikos inžinerijos – 24, maisto kokybės ir saugos – 15, miškininkystės – 13, kraštovaizdžio dizaino ir  taikomosios ekologijos – po 10. Kaip tai kaimui atsilieps ateityje, nesunku nuspėti.

Pasimokyti yra iš ko 

Dabar veikianti specialistų rengimo sistema, susidedanti iš universitetų ir kolegijų, buvo įteisinta 2000-aisiais priimtu Aukštojo mokslo įstatymu. Ji puikiai veikė esant itin dideliam jaunimo srautui.

Binarinė sistema Lietuvoje buvo sukurta pagal gerąjį Europos pavyzdį, demokratizavo aukštąjį mokslą. Gerokai anksčiau nei kitur Europoje toks modelis susiformavo Jungtinėje Karalystėje, dar apie 1965 m. Tačiau nuo to laiko jis gerokai evoliucionavo. Pokyčiai vyksta aukštojo mokslo institucijoms konkuruojant dėl išteklių.

Iki 1992 metų Jungtinėje Karalystėje buvo trijų tipų aukštosios mokyklos: universitetai, aukštojo mokslo koledžai ir politechnikos institutai. Priimtas įstatymas sudarė galimybę sujungti du aukštojo mokslo sektorius. Didesni aukštojo mokslo koledžai gali pretenduoti į universiteto statusą, o mažesni koledžai – tapti universitetiniu koledžu.  Universitetinės kolegijos taip pat atsirado Belgijoje, Danijoje, Italijoje, Juodkalnijoje, Norvegijoje, Švedijoje, specializuotos – Austrijoje. Vienais atvejais tokios kolegijos išlieka autonomiškos, kitais – jungiamos prie universitetų. Europoje yra ir kitokių neuniversitetinio aukštojo mokslo institucijų formų.

Reikėtų sutelkti pajėgas

VDU turi viziją, kuria jau pasidalijo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovybe, Seimo Švietimo ir mokslo ir Kaimo reikalų komitetais.

Pasak VDU ŽŪA kanclerės prof. A. Miceikienės, siūloma sutelkti žemės ir miškų ūkio specialistų bei kitų kvalifikuotų darbuotojų rengimo išlikusias įstaigas veikti koordinuotai, bendromis jėgomis gerinti šių aukštos kvalifikacijos darbuotojų rengimo pagal rinkos poreikius sąlygas. Institucijų suvienijimo forma galėtų būti konsorciumas. Jame dalyvauti būtų kviečiami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademija, žemės bei miškų ūkio studijas siūlančios kolegijos, profesinio mokymo įstaigos. Manoma, kad konsorciume taip pat turėtų dalyvauti ŠMSM, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos, žemės ir miškų ūkio verslui atstovaujančios organizacijos.

Numatomų užduočių ratas platus: inicijuoti teisės aktus, būtinus specialistų bei kvalifikuotų darbuotojų rengimo sistemai gerinti, analizuoti specialistų bei kvalifikuotų darbuotojų rengimo poreikį, tobulinti pakopinę specialistų rengimo sistemą į ją integruojant visas grandis, kurti bendrą dalijimosi mokymosi ištekliais platformą ir kt.

Steigs universitetinę kolegiją?

Sekant Europos universitetų pavyzdžiu, prie VDU ŽŪA siūloma kurti universitetinę kolegiją. Pasak prof. A. Miceikienės, norint užtikrinti nuoseklų ir kryptingą specialistų rengimą per visas grandis, būtinas koordinuotas veikimas su profesinio rengimo centrais.  Tikimasi, jog universitetinės kolegijos modelis galėtų būti ES paramos lėšomis finansuojamas bandomasis projektas. Tačiau pirmiausia tokiai iniciatyvai būtini teisės aktų pakeitimai, reikalingas Seimo pritarimas, nes dabartinis Aukštojo mokslo įstatymas tokios konsolidacijos nenumato.

VDU rektorius prof. Juozas Augutis tikina, kolegijų jungimas pagal jų viziją anaiptol nereiškia noro sunaikinti šių mokymo įstaigų, priešingai – siekiama paskatinti dirbti kartu. „Mūsų siūlymas aiškus – turėtume jas sutelkti į vieną studijų sektorių. Esame šventai įsitikinę, kad kito kelio šiuo metu tiesiog nėra“, – teigia rektorius.

ŠMSM pozityviai vertina VDU iniciatyvą. Ministrės patarėjas studijų politikos klausimais Andrius Zalitis teigia: „Matome didžiulį poreikį peržiūrėti universitetų ir kolegijų takoskyrą. Pažiūrėti, kaip efektyvinti aukštojo mokslo institucijų tipus. Vienas iš svarstomų galimų kelių – formuoti universitetines kolegijas ir leisti joms integruotis siekiant sistemingumo specifinės krypties studijose.“

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis pastebi, kad svarstant apie pakopinės sistemos tobulinimą būtų pravartu nepamiršti ir privačios iniciatyvos konkurencijos. Ji sudarytų galimybę siekti ne aukštojo mokslo diplomo, o tikro išsilavinimo.

2022-01-03

Irma DUBOVIČIENĖ

žemės ūkio specialistai, kvalifikuoti darbuotojai, specializuotos studijų kryptys, Žemės ūkio akademija, Astrida Miceikienė, žemės ūkio krypties studijos, Irma Dubovičienė, Kaimo laikraštis