Laukiniai gyvūnai siautėja – valdininkai slapstosi

Laukinių gyvūnų daroma žala žemės ūkiui – problema, svarstoma jau dešimtmetį, o pastaraisiais metais ypač paaštrėjusi. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK), vakar, trečiadienį, apsvarstęs šį parlamentinės kontrolės klausimą, konstatavo, kad per metus nė kiek nepajudėta į priekį, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos nuostolius patiriančiam žemės ūkiui nepasiūlė jokio sprendimo.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) buvo plačiai pagarsinusi savo siūlymą, esą nuostoliai žemdirbiams už laukinių paukščių sunaikintus pasėlius galėtų būti kompensuojami iš Aplinkos apsaugos fondo. Tačiau tam nepritarė Aplinkos ministerija (AM) – pagal įstatymą tas krepšelis yra skirtas ne tam, be to, ir jame surenkamų lėšų nėra daug. Kiek reikėtų lėšų, vėlgi nėra aišku. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) preliminariu vertinimu, laukinių paukščių pasėliams daroma žala galėtų siekti iki 3 mln. Eur per metus. Dabar esą yra žemės ūkio viceministro pavedimas surinkti informaciją apie daromos žalos mastą, o žemdirbiams bus siūloma pasinaudoti kompensacine paramos priemone ir įsigyti tam tikrų apsauginių priemonių. Žemės ūkio ministro patarėjo Daivaro Rybakovo žodžiais, „visi dalykai yra daromi“.

Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis atskleidė, kad AM požiūris yra kitas, esą dabar nederėtų skubėti su jokiais sprendimais. Mat Lietuvos ornitologų draugija kartu su mokslininkais vykdo projektą – tiria laukinių paukščių daromą žalą ir kompensacinius mechanizmus, taigi, baigus tyrimą, paaiškėsianti tiksli informacija ir kokie turėtų būti sprendimai. Na, o dėl medžiojamųjų žvėrių daromos žalos – esą viskas yra savivaldybių rankose, pačių savivaldybių komisijos sprendžia, kiek žvėrių galima sumedžioti. Taip pat ministro patarėjas samprotavo, kad naivu tikėtis, jog būtų kompensuotas kiekvieno grūdo praradimas, esą „turime dalintis, esame gamtos dalis“, reikia rasti pusiausvyrą ir pan.

Tokios ministrų patarėjų šnekos žemdirbių atstovus tik suerzino. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis rėžė, kad tai yra demagogija ir pasityčiojimas iš žmonių. Kokį efektą duoda garsinės patrankos (jas ūkininkai įsigyja ir be jokių paramų), matyti laukuose: vienur 50 ha kukurūzų švariai nulesta, kitur – 20 ha. Tačiau savivaldybės negali vertinti nuostolio – nėra metodikos. Ūkiai lieka be pašarų.

Patvirtindami tuos žodžius, naujausia gyvenimiška patirtimi dalijosi pakruojiškis Irmantas Morkūnas (UAB „Šukioniai“), Kupiškio r. ūkininkė Adelė Adamonienė. I. Morkūnas pasakojo, kad jų ūkyje nulesta 55 ha kukurūzų, o atsėti nėra galimybės – į laukus neįmanoma įvažiuoti. A. Adamonienė svarstė, kad didesnė sparnuočių žala pasėliams yra susijusi su tuo, kad laukuose nebėra mėšlo krūvelių, kurios tiekdavo paukščiams reikalingo maisto – kirminėlių ir sliekelių.

KRK nariai priekaištavo ministerijoms, kad ūkininkams nepateikiama konkreti pozicija, per metus laiko diskusija nė kiek nepajudėjo į priekį. AM ir ŽŪM pasiūlyta surinkti ir parlamentiniam komitetui pateikti duomenis apie tai, kokias priemones taiko kitų šalių vyriausybės. KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis linkėjo „mokytojiškus pasisakymus pasilaikyti sau“ ir kurti metodikas, kurios leistų žemės ūkio produkcijos gamintojams atlyginti nuostolius, laukai nebūtų paversti paukščių lesyklomis. Pareiškė: „Ideologiniais interesais negali būti grindžiami ūkiniai nuostoliai.“

Susijusios temos - skaitykite: KRK, laukinių gyvūnų žala, Jonas Sviderskis, Marius Čepulis, žalos kompensavimas