Liepą į Druskininkus sugužės pasaulio lietuviai

Jau kitą mėnesį tūkstančiai Lietuvos išeivių mėgėjų sportininkų rinksis Druskininkuose, kur liepos 14–17 dienomis vyks XI-osios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės (PLSŽ). Renginio iniciatoriai įsitikinę, kad Ukrainoje vykstančio karo kontekste švęsti laisvę ir lietuvybę yra kaip niekad svarbu.

Vidurvasarį vyksiančios žaidynės pirmą kartą surengtos dar 1938 m. Kaune, bet vėliau nevyko 40 metų. Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) iniciatyva 1978 m. žaidynės buvo atgaivintos Toronte, vėliau vyko Čikagoje, Adelaidėje, o nuo 1991 metų rengiamos Lietuvoje.

ŠALFASS prezidentas ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Laurynas Misevičius kviečia visus apsilankyti Druskininkuose ir dalijasi mintimis apie renginį, į kurį po penkerių metų pertraukos susirinks tūkstančiai lietuvių.

– Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada buvo surengta 1938 m., bet vėliau 40 metų nevyko. Kas pastūmėjo atgaivinti šį renginį 1978 m.?

– Lietuviai nuo pokario laikų nesitaikstė su TSRS okupacija. Jau 1947 m. Vyriausiasis fizinio auklėjimo ir sporto komitetas rūpinosi sportui neabejingų mūsų tautiečių veikla pabėgėlių stovyklose – jame užsiregistravo 24 sporto klubai su 383 nariais, o nuo 1965 metų organizacija, pervadinta į ŠALFASS, būrė JAV ir Kanados lietuvius sportinei veiklai, sėkmingai rengė kasmetines žaidynes. Prabėgus 40 metų, buvo puikus momentas visam pasauliui priminti apie jau 35 metus pavergtą lietuvių tautą. Taigi 1978 m. įvykusios pirmosios PLSŽ davė didelį postūmį vėlesnėms Laisvės Olimpiadoms, kurias latviai, estai, lietuviai ir ukrainiečiai šiame mieste surengė protestuodami prieš SSRS ir Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), kuris nepripažino šių tautų atskiromis šalimis.

– Koks yra ŠALFASS vaidmuo žaidynių organizavime?

– ŠALFASS pamažu tapo pagrindine išeivijos lietuvių sporto mėgėjų organizacija, todėl 1976 m. pasiūlė surengti pasaulines lietuviškas sporto žaidynes bei pažymėti dvi sukaktis – 60 metų Lietuvos Nepriklausomybės ir 40 metų nuo Tautinės olimpiados Kaune. Pirmosiose žaidynėse dalyvavo 1 100 sportininkų. Dabar sunku patikėti, tačiau, pasibaigus tuometinei sporto šventei, iš Kanados valdžios ir rėmėjų surinktų lėšų pavyko įsteigti Kanados lietuvių sporto fondą, iš kurio gaunamos palūkanos iki šiol leidžia išlaikyti ŠALFASS organizaciją.

– Atgaivintos žaidynės iš pradžių vyko užsienyje, tačiau nuo 1991 metų rengiamos Lietuvoje. Kodėl?

– Užsienyje surengus pirmąsias trejas žaidynes, visų žvilgsnis krypo į laisvėjančią Lietuvą. Jei anksčiau dar būta visokių nuomonių, kur reikėtų tokias žaidynes rengti, tai nuo 1990 metų, manau, visiems tapo aišku – tik sugrįžę į Lietuvą galime pasisemti tiek patriotizmo, lietuviškumo ir tautinio paveldo, kad galėtume toliau nešti tą lietuvybės liepsną ištisus keturis metus išeivijoje, ruoštis kitoms PLSŽ savo etninėje gimtinėje, kaip olimpiadoms rengiasi geriausi visų šalių sportininkai.

– Ar galėtumėte išskirti žymiausius visų laikų PLSŽ sportininkus?

– Nuo 1978 metų jų buvo nemažai, pradedant stalo tenisininku Algimantu Saunoriu, Klyvlendo „Žaibo“ moterų tinklinio komandos nare Rita Čyvaite-Klioriene, išrinkta šio miesto universiteto geriausia metų sportininke, ir baigiant dabartiniu Čikagos „Bulls“ generaliniu vadybininku Artūru Karnišovu.

– Kokių užsienio šalių lietuvių išeivių žaidynėse dažniausiai sulaukiama daugiausia?

– JAV ir Kanados, tačiau šiemet turbūt pirmą sykį istorijoje mus pralenks Jungtinės Karalystės lietuviai. Iš Amerikos ir Jungtinės Karalystės laukiame virš tūkstančio sportininkų, dar bent 100 ar daugiau atstovų turės kaimynai latviai, nemaža ir Airijos lietuvių delegacija.

– Kodėl Lietuvos išeiviams svarbus toks renginys?

– Sportas ir tautiniai šokiai yra populiariausi tautinės pakraipos užsiėmimai išeivijos lietuvių tarpe. Pasaulio lietuvių sporto žaidynės jau seniai išaugo į didelio masto sporto renginį, kuris skatina įvairiuose kraštuose gyvenančius mūsų tautiečius sugrįžti į Lietuvą, pabendrauti tarpusavyje ir su vietiniais, taip užsimezga naujos draugystės visam likusiam gyvenimui.

Po kiekvienų žaidynių girdime jaudinančias istorijas, kad sporto varžybų metu, atidarymo ceremonijoje susipažinęs jaunimas visam laikui grįžta į Lietuvą, ten sukuria šeimas. Tikiu, kad tokių renginių vertė ateityje dar labiau išaugs.

– Šių metų žaidynėse bus net 27 sporto šakos. O kurios sporto šakos populiariausios?

– Tradiciškai populiariausia sporto šaka lietuvių tarpe yra krepšinis, bet nemažai dalyvių registruojasi ir į stalo tenisą, pastaruoju metu itin išpopuliarėjo šiaurietiškas ėjimas. Šiemet pirmąsyk į žaidynių programą įtrauktas biliardas, labai mėgstamas JAV.

– Kokia yra Pasaulio lietuvių sporto žaidynių misija?

– Kaip prieš 44 metus, per pirmąsias žaidynes Toronte, taip ir šią vasarą Druskininkuose, rinksimės švęsti laisvę, tautinį išskirtinumą, lietuvybę. Dabartinė geopolitinė padėtis ir kariniai veiksmai netoli Lietuvos sienos primena, kad niekas šiame pasaulyje nėra garantuota. O už tai, ką šiandien turime, rytoj gali tekti vėl kovoti, kaip ir 1991 m., kai PLSŽ šventę nutraukė Medininkų tragedija. Tačiau net ir patys žiauriausi okupantų veiksmai neišgąsdino pasaulio lietuvių, sportinės varžybos buvo pratęstos ir žaidynės vyko toliau. Tas mūsų tautiečių ryžtas ir yra pagrindinė PLSŽ misija.

 

Organizatorių fotoinformacija

2022.06.21

Susijusios temos – skaitykite: pasaulio lietuvių sporto žaidynės, ŠALFASS, Laurynas Misevičius