Lietuviškos pluoštinės kanapės kapitalą krauna svetimšaliams

Lietuvos ūkininkai, auginantys pluoštines kanapes arba ketinantys jas auginti, viliasi, kad Seimas iki šiųmetės pavasarinės sėjos pritars naujai Pluoštinių kanapių įstatymo redakcijai. Jei įteisins jos nuostatas, mūsų šalyje bus galima perdirbti visas šio augalo dalis – šaknis, žiedynus, lapus, o ne tik stiebus ir sėklas, kaip yra lig šiol.

Nauda svetimšaliams

„Dabar keliame Lenkijos ir kai kurių kitų šalių ekonomiką. Jos pigiai superka Lietuvoje užaugintų pluoštinių kanapių šaknis, žiedynus ir lapus, o iš šios žaliavos pagamintus produktus brangiai parduoda“, – piktinasi Tauragės rajono ūkininkas Gintautas Žebelys. Pasak jo bei Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) vadovo Rimanto Čiūto, kai Lietuvos Seimas trejus metus delsia patvirtinti Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, šalyje prarandama galimybė iš šių augalų sukurti didžiulę pridėtinę vertę. Tad nei jas auginantys Lietuvos ūkininkai padoriai uždirba, nei šalies biudžetas svariai pasipildo. Pagaliau – oro ir dirvožemio užterštumas šalyje nemažėja tiek, kiek galėtų mažėti, jei pluoštinių kanapių būtų auginama daugiau.

„Augdamos pluoštinės kanapės išvalo daugiau oro nei tokio pat ploto miškas, be to, švarina dirvožemį“, – tvirtina KAPVAI vadovas R. Čiūtas ir ūkininkas G. Žebelys. Jiems apmaudu, kad nuo senų senovės Lietuvoje augintos ir vertintos pluoštinės kanapės dabar šalyje ignoruojamos, vadinamos narkotikais, dėl labai griežtų jų auginimo ir perdirbimo reikalavimų mūsų ūkininkai neatlaiko konkurencijos su kitomis šalimis.

Šešėlį meta marihuana

„Lietuvoje pluoštines kanapes labai slegia marihuanos šešėlis. Atlikta sociologinė apklausa parodė, jog beveik pusė šalies gyventojų neskiria šių skirtingų augalų. Dėl šventos ramybės pas mus leidžiama perdirbti tik pluoštinių kanapių sėklas ir stiebus. Tuo atsiliekame nuo pasaulinio supratimo apie pluoštines kanapes, todėl negalime gauti pridėtinės vertės iš viso šio augalo, – sako R. Čiūtas. – Jei vadovautumės Izraelio, JAV, Kanados, Šveicarijos ir didžiumos kitų pasaulio šalių teisinio reguliavimo gerąja praktika, labiau vertintumėme šią žemės ūkio kultūrą ir jos nesietume su marihuana – narkotikais.“

Esą šiose šalyse, taip pat Lenkijoje, Čekijoje, Ispanijoje bei kai kuriose kitose pluoštinių kanapių šaknys, žiedynai ir lapai ekstrahuojami, t. y. iš šios žaliavos ištraukiamos veikliosios medžiagos. Jas vietos farmacijos, kosmetikos ir maisto pramonė naudoja gamindama visame pasaulyje paklausius produktus.

Pasak R. Čiūto, pluoštinėse kanapėse yra apie 500 biologiškai vertingų medžiagų, tarp jų – apie 140 kanabinoidų, 120 terpenų, nemažai įvairių flavonoidų. Antai vienas iš pluoštinėse kanapėse randamų kanabinoidų yra kanabidiolis, jis dar vadinamas CBD.

Daug ką gydo

Tyrimai rodo, kad iš kanabinoidų ekstraktų pagaminti preparatai yra veiksmingi gydant diabetą, onkologines, Parkinsono ir Alzheimerio ligas. Jie slopina uždegimus, lėtinius ir neuropatinius skausmus, nerimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą, lengvina psichozę, mažina pykinimą. Vienas iš tokių preparatų – CBD kanapių aliejus.

R. Čiūtas paradoksu vadina situaciją, kai Europos Sąjungos (ES) valstybėse – Lenkijoje ir Čekijoje – legalu gaminti CBD kanapių aliejų, o Lietuvoje – nelegalu. Net rizikinga į mūsų šalį parsisiųsti ar parsivežti CBD kanapių aliejaus.

Kanabidiolį galima išgauti ir iš marihuanos – ne tik iš pluoštinių kanapių. Tačiau pluoštinių kanapių šaknyse, lapuose ir žiedynuose, taigi ir iš jų išgaunamuose ekstraktuose svaiginamojo poveikio kanabinoido tetrahidrokanabinolio (THC) yra labai mažai.

Investicijos nuplaukė kitur

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinės Tautos (JT) 2020 m. gruodžio 2 d. patvirtino teiginį, kad jei produktuose, pagamintuose iš pluoštinių kanapių, THC nėra daugiau nei 0,2 proc., tokie produktai yra saugūs – nekelia grėsmės.

„Tačiau Lietuvoje produktams, pagamintiems iš pluoštinių kanapių, taikoma nulinė THC tolerancija. Jei mūsų šalies gyventojas turės iš pluoštinių kanapių pagaminto preparato, kuriame yra bent viena tūkstantoji ar milijoninė THC dalelė, ji laikoma pavojinga ir toks asmuo gali būti nubaustas“, – paradoksu stebisi R. Čiūtas.

Esą Lietuva, įsivedusi labai griežtus reikalavimus, negauna didžiulės vertės, kurią galėtų gauti perdirbdama pluoštines kanapes. Net labiausiai stengiantis nepavyks iš pluoštinių kanapių šaknų, lapų ir žiedynų pagaminti produkto, kuriame nebūtų nė trupučio THC. Kanabinoidai yra natūralios medžiagos. Net pats žmogaus organizmas jas gamina. Jos labai svarbios organizmui užtikrinant savireguliacijos procesus. „Kai žmogaus organizmui trūksta kanabinoidų, jų galima gauti vartojant iš pluoštinių kanapių lapų ir žiedynų pagamintus preparatus“, – teigia R. Čiūtas.

Linki proveržio

KAPVIA vadovas viliasi, kad Lietuvos nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys pluoštinių kanapių perdirbimą, netrukus bus suderinti su ES, PSO ir JT nuostatomis, todėl mūsų šalies ūkininkai šį pavasarį pasės daug daugiau pluoštinių kanapių, nei jų sėjo pernai ar užpernai.

Jis dabartinei Lietuvos valdžiai linki proveržio – išdrįsti legalizuoti visų pluoštinių kanapių dalių perdirbimą ir iš jų pagamintos produkcijos eksportą. Esą jau trejus metus nesiryžtant to padaryti Lietuvą aplenkė 280 mln. Eur tiesioginių užsienio investicijų. Jos nukeliavo į JAV, Vokietiją, Lenkiją, o mūsų šalyje pluoštinių kanapių plotai nuo 9 tūkst. ha sumažėjo iki 5 tūkst. ha.

Pasak R. Čiūto, Lietuva dėl pernelyg didelio apsidraudimo ir interesų sankirtos nuolat įvairiose ūkio srityse vėluoja. Ji viena iš paskutinių ES šalių legalizavo pluoštinių kanapių auginimą 2013 m.

„Lietuvos apsidraudimas vengiant įteisinti visų pluoštinių kanapių dalių perdirbimą reikš, kad ji ir vėl vilksis iš paskos ir negaus naudos, kokią galėtų gauti“, – neabejoja KAPVIA vadovas R. Čiūtas. Jis pripažįsta, jog šiuo metu ne vien Lietuvos, bet ir kai kurių kitų ES šalių nacionaliniai teisės aktai nėra iki galo suderinti su gerąja kitų šalių teisinio reguliavimo praktika.

Negauna papildomų išmokų

Pasak R. Čiūto, apie pluoštinių kanapių diskriminaciją Lietuvoje byloja net tas faktas, kad papildomų išmokų negauna šalies ūkininkai, kurie jas augina ekologiškai. Latvijoje, Estijoje ir kitose ES šalyje tokie ūkininkai gauna šias išmokas, be to, nemažas.

„Dėl dabartinės tvarkos Lietuvos ūkininkai praranda galimybę tiekti rinkai paklausią ir didelę pridėtinę vertę turinčią produkciją. Kauno rajone, Vaškonyse, veikianti įmonė „Allive Europe“ trūkstamų ekologiškų pluoštinių kanapių sėklų priversta atsivežti iš Estijos ir Latvijos. Jei Lietuvos ūkininkai gautų papildomas išmokas už ekologiškas pluoštines kanapes, jų ūkiai taptų konkurencingi, tai padėtų padidinti pluoštinių kanapių plotus daugiau kaip 3 tūkst. ha“, – įsitikinęs R. Čiūtas.

Sėklos labai vertingos

Pluoštinių kanapių sėklose nėra psichotropinio poveikio kanabinoido THC. Iš sėklų spaudžiamas aliejus ir gaminami kiti vertingi maisto produktai: gliaudytos sėklos, baltymai ir miltai. Pasak R. Čiūto, iš pluoštinių kanapių sėklų išspaustas aliejus vertingesnis už žuvų taukus. Kanapėse esančias omega 3 ir omega 6 riebalų rūgštis žmogaus organizmas įsisavina geriau nei esančias žuvų taukuose. Pastarieji dažniausiai gaminami iš pramoniniu būdu užaugintų žuvų. Auginant pluoštines kanapes praktiškai nenaudojamos sintetinės trąšos ir cheminės augalų apsaugos priemonės. Kanapių sėklos vertingos ir dėl mikroelementų gausos. Žmogus, kasdien suvalgęs bent du šaukštus gliaudytų sėklų, gauna visą mikroelementų paros normą. „Nuo mikroelementų priklauso daugelis žmogaus sveikatos parametrų, ypač imuninė sistema, jos svarba per COVID-19 pandemiją itin aktuali“, – primena R. Čiūtas. Pasak jo, pluoštines kanapes auginti sėkloms naudinga ir finansiškai. Lietuvoje jas auginant sėkloms, pajamos siekia apie 2 tūkst. Eur/ha. Kas jas moka auginti ir perdirbti, iš sėklų sugeba gauti net dvigubai didesnes pajamas. Vis dėlto pelningiausia pluoštines kanapes auginti žiedynams. Jų ekstraktas naudojamas gydomiesiems preparatams, kosmetikai gaminti.

Ne augalas, o stebuklas

„Jei Lietuvoje leistų perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis, šalies biudžetas padidėtų milijonais eurų, kaip ir Kanados ar JAV, Izraelio. Tačiau suinteresuotos grupės piktybiškai stabdo šį procesą. Farmacijos pramonė, chemiškai gamindama THC, kraunasi pasakišką pelną, o jūs, ūkininkai, sėdėkite – neleisime iš pluoštinių kanapių išgauti natūralaus THC! Užuot stengęsi, kad pluoštinės kanapės Lietuvai atneštų kuo didesnę ekonominę naudą, priimame nesąmoningus įstatymus. Apie šį augalą Lietuvoje kalba tie, kurie nieko apie jį neišmano,“ – pyktelėjęs dėsto ūkininkas G. Žebelys.

Išgalvotu pavojumi jis laiko pluoštines kanapes ir jų produktus, kai juose THC tėra 0,2 proc. Kai kuriose marihuanos veislėse yra 14 proc. THC. Pasak G. Žebelio, pasaulyje nėra už pluoštines kanapes nuostabesnio augalo. Jos mūsų protėvius maitino, rengė ir gydė dar prieš Kristaus ginimą. Pasitelkus naujausias technologijas, iš pluoštinių kanapių galima pagaminti apie 50 tūkst. įvairių produktų, tarp jų – net akumuliatorius ir medžiagą, kuri tokia pat kieta ir atspari kaip anglies pluoštas. Ukrainiečiai iš pluoštinių kanapių net kailinius gamina. Kėdainiuose iš jų pluošto gaminami drabužiai. Jie nepraleidžia ultravioletinių spindulių.

Nebesertifikuoja arbatos

G. Žebelio šeimos ekologinis pluoštinių kanapių ir linų ūkis – Kelmynės kaime, Mažonų seniūnijoje (Tauragės r.). „Pagramančio regioniniame parke. Kanapės auga Jūros upės slėniuose“, – patikslina ūkio šeimininkas. Jis su žmona Daiva sėklai augina 10 ha pluoštinių kanapių. Sutuoktiniai dalį sėklų išlukštena, jas, kaip baltymų šaltinį, dažniausiai perka veganai. Iš nelukštentų sėklų spaudžia aliejų arba nelukštentas sėklas sumala, paskrudina, sumaišo su Himalajų druska – štai ir prieskonis. Kai iš sėklų išspaudžia aliejų, išspaudas sumaišo su ta pačia druska – taip pagaminamas odą pamaitinantis kūno šveitiklis. Šeima savo poreikiams iš sėklų pasigamina kanapių pieno. G. Žebelio šeimos ūkio ekologiška kanapių lapų ir žiedynų arbata buvo sertifikuota 2016–2018 m. Vėliau šalyje nebuvo galima sertifikuoti tokios arbatos. Negalima iki šiol. Ūkininkas mena senyvą moterį, kuri tikino, kad nustojo vartoti raminamuosius vaistus, nes puikiai užmiega išgėrusi pluoštinių kanapių arbatos. Ūkininkas iškelia kitą problemą – privaląs pirkti ekologišką pluoštinių kanapių sėklą ir negalįs sėti savo ūkio ekologiškų pluoštinių kanapių sėklų. G. Žebelys priverstas sertifikuotas ekologiškas šio augalo sėklas už 5–6 Eur/kg pirkti Rumunijoje arba Bulgarijoje. Kelti šių šalių ekonomiką. Apsėti hektarą reikia 25 kg sėklos. Pasėti 10 ha pluoštinių kanapių atsieina apie 2 tūkst. Eur. Jis sako iš 1 ha gaunąs 600 kg kokybiškos išvalytos sėklos. Chemizuotuose kanapių ūkiuose iš 1 ha gaunama apie 2 t išvalytos sėklos.

Pernelyg delsė

Rudiškių kaime, Rudiškių seniūnijoje, Joniškio r., veikiančios UAB „Hemp Spot“ vykdantysis pardavimų vadovas Audrius Kliopkinas dabartinį šalies Pluoštinių kanapių įstatymą vadina neduodančiu naudos valstybei. Pasak jo, didžiausia problema, kad galime auginti pluoštines kanapes, tačiau mažai ką galime iš jų gaminti, todėl, eksportuodami žaliavą, atimame iš Lietuvos galimybę sukurti naujų darbo vietų, pritraukti užsienio investicijų ir surinkti daugiau mokesčių į šalies biudžetą. Be to, Lietuvoje žmogus bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jei turės kanapių aliejaus CBD, kuriame bus rasta bent mažiausias psichotropinės medžiagos THC kiekis. 80–90 proc. ES šalių leistina THC norma šiame aliejuje – 0,2 proc.

„Mes, pluoštinių kanapių augintojai, nenorime išskirtinių sąlygų. Tik norime, kad jos būtų tokios pat, kaip ir daugumoje ES šalių“, – teigia A. Kliopkinas. Pasak pakaunės įmonės „Allive Europe“ vykdančiojo direktoriaus Tomo Danisevičiaus, nors Seimas ir patvirtins Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, šaukštai bus po pietų. Kol buvo delsiama jas patvirtinti, iš Kanados ir Lietuvos kapitalo įmonės „Aurora Hemp“ liko tik lietuviško kapitalo įmonė „Allive Europe“. Kanadiečiai su kitomis galimomis investicijomis iš įmonės pasitraukė.

„Buvo delsta įteisinti Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, tad išpar­duodame įrenginius, skirtus pluoštinių kanapių biomasei paruošti. Susitelkėme į maisto produktų gamybą iš ekologiškų pluoštinių kanapių sėklų. Pasaulyje esame vieni didžiausių tokių sėklų perdirbėjų. Didžiąją jų dalį parsivežame iš Estijos. Vietos ūkininkai įdirba žemę, kanapes pasėja ir užaugina, o mes nukuliame, išvalome, nes mokame tai daryti geriau. Jei dar trūks ekologiškų pluoštinių kanapių sėklų, jų parsigabensime iš Kanados“, – sakė T. Danisevičius.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos komentaras

Pritariame rengiamoms Pluoštinių kanapių įstatymo pataisoms, kurios šiuo metu svarstomos Seimo komitetuose. Rūpindamiesi palankios verslui aplinkos kūrimu, manome, kad šalyje turėtų būti sudarytos kuo palankesnės sąlygos pluoštinių kanapių augintojams kartu nepažeidžiant galiojančio ES reglamentavimo ir tarptautinių konvencijų. Lietuvos ūkininkų sąjungos atliktu skaičiavimu, jeigu pluoštines kanapes būtų leidžiama auginti ne tik pluoštui ir sėkloms, bet ir perdirbti visas augalo dalis (išskyrus galvutes su žiedais ar vaisiais), šalies kanapių produktų sektoriaus sukuriama vertė Lietuvos ekonomikai per metus generuotų apie 100 mln. Eur pridėtinę vertę, o per keletą metų šalies ekonomikai sukuriama vertė viršytų 300 mln. Eur. Numatyta, kad pagrindinę išvadą dėl Pluoštinių kanapių įstatymo pataisų teiks Kaimo reikalų, o papildomą – Ekonomikos komitetas.

Projektą peržiūrės iš esmės

Viktoras PRANCKIETIS

Seimo KRK pirmininkas

2020 m. gruodžio 2 d. įvyko JT Narkotinių medžiagų komisijos sesija. Vadovaujantis priimtu sprendimu, kanapės ir kanapių derva, kanapių ekstraktai bei tinktūros ir toliau kontroliuojamos tarptautinėmis kontrolės priemonėmis, nustatytomis JT 1961 m. Bend­rojoje narkotinių medžiagų konvencijoje.

Pluoštinių kanapių įstatymo pataisų projekto nuostatos turi būti iš esmės patikslintos, panaikinant nuostatas, prieštaraujančias JT, ES teisei, siekiant išvengti galimų pažeidimų procedūrų Lietuvai.

Naujos sudėties KKR nusiteikęs darbingai. Jo siekis – iki Seimo pavasario sesijos parengti projektą, dėl kurio nuostatų įgyvendinimo neliktų abejonių, būtų sukurta palankesnė teisinė aplinka jau veikiantiems pluoštinių kanapių augintojams, taip pat – įtvirtintas aiškesnis teisinis reguliavimas naujiems ūkio subjektams. Dėl to reikia projektą peržiūrėti iš esmės.

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

ŪP korespondentė

Autorės, Gintauto ŽEBELIO ir Rimanto ČIŪTO archyvų nuotraukos

2021-02-04