Lietuviškų grūdų eksporto vartai į Taivaną neatsivėrė

Prieš pusmetį žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas viešai  džiaugėsi, kad lietuviškiems grūdams atsiveria Taivano rinka, į kurią po pašlijusių santykių su Kinija nukrypo Lietuvos žvilgsnis. Tačiau aiškėja, kad mūsų grūdų ten nereikia. Dar neatsivėrė vartai ir jautienos, paukštienos, kiaušinių, pieno produktams, apie kurių eksportą į tolimąją šalį taip pat buvo daug kalbama.

 

 

Ministrų džiūgavimai

„Eksportas į Taivaną yra išaugęs ir jau siekia apie ketvirtadalį to, ką eksportavome į Kiniją. Turint galvoje, kad tai yra 20 mln. gyventojų valstybė ir mes santykiams atkurti arba stiprinti su Taivanu skyrėme tik metus ar šiek tiek daugiau, manau, kad tai yra neblogas rezultatas“, – Seime Vyriausybės pusvalandžio metu teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius  Landsbergis, paklaustas, ką pavyko nuveikti dėl verslo bendradarbiaujant su Taivanu.

Jis sakė turįs lūkestį, kad Lietuvai su Taivanu pavyks pralenkti rezultatus, kurie buvo pasiekti dešimtmečiais kuriant prekybinius santykius su autoritarine Kinija. „Į šią šalį eksportavome už maždaug 300 mln. Eur, o į Taivaną išvežame jau už beveik 50 mln. Eur“, – skaičiais „sėkmę“ iliustravo užsienio reikalų ministras, pridūręs, kad Lietuvos vardas Azijoje yra girdimas garsiai, o susidomėjimas prekybiniais ryšiais – kaip niekada didelis.

Pernai gruodį dėl eksporto į Taivaną džiaugėsi žemės ūkio ministras K. Navickas: „Lietuviškus kviečius, avižas, žirnius ir miežius, skirtus vartoti, bet ne sėti, nuo šiol galės įvertinti ir tolimojo Taivano gyventojai.“

Prieš kurį laiką pranešta, kad mūsų žemės ūkio ministras su Taivano žemės ūkio tarybos ministru Chi-chung Chen sutarė sukurti dvišalio dialogo mechanizmą, skirtą bendradarbiauti žemės ūkio srityje, prekybai ir investicijoms stiprinti.

Atsakymas kelia šypseną

Ministrų optimizmas ir lūkesčiai dideli, o agrosektoriuje nuotaikos visai kitokios. Mūsų kviečių eksportuotojai gūžčioja pečiais: dėl specifinių reikalavimų Taivano bendrovėms lietuviški kviečiai netinka.

„Gruodį buvo išsiųsti grūdų pavyzdžiai, įmonės ieškojo kontaktų su Taivano malūnininkų asociacija ir jos nariais, keitėmės informacija apie mūsų rinką. Po penkių mėnesių gavome iš jų atsakymą, kad lietuviški grūdai labiau panašesni į europietiškus. Sunku būtų tikėtis, kad Europoje auginami grūdai staiga taps amerikietiški, jie niekada tokie netaps, todėl toks atsakymas mums kelia šypsenas“, – prisipažino Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas.

Jis atviravo, kad lietuviškų grūdų importas į Taivaną yra daugiau geopolitinis, o ne produkcijos kokybės klausimas, todėl išgirdus politikų skambius komentarus, kad mūsų grūdai jau tuoj keliaus į Taivaną, eksportuotojai vilčių nedėjo. „Taivanas importuoja 1,4 mln. t kviečių per metus, didžiąją dalį – apie 90–95 proc. – įsiveždamas iš JAV, o likusią dalį – iš Kanados ir Australijos.

Ne tik verslas, bet ir saugumas

Taivaniečiams grūdų pirkimas iš JAV yra ne tik verslas, bet ir saugumo garantas, todėl Taivano rinka tradiciškai teiks pirmenybę JAV kviečiams“, – geopolitinius niuansus aiškino K. Šimas, pridurdamas, kad įmonės vis dėlto atliko namų darbus ir dėjo pastangas dėl eksporto.

LGPPA prezidentas neslėpė, kad verslui apmaudžiausia tai, jog Žemės ūkio ir Užsienio reikalų ministerijos Taivaną pristatė kaip kompensaciją už praradimus Kinijoje. Taivano politikai taip pat deklaravo laukiantys ir pirksiantys lietuviškus grūdus. Taigi jie taip pat žaidė politiką.

„Kaip matome šiandien, pagalba verslui eilinį kartą tebuvo tik politinę situaciją ir nepasitenkinimą turėję sušvelninti viešieji ryšiai. Mus nustebino tai, kad mūsų niekas net nepaklausė dėl grūdų kainos. Kadangi viską suprantame, todėl nesame nei nusivylę, nei ką nors praradę, nes nieko ir nesitikėjome“, – konstatavo K. Šimas.

Paramos reikia namuose

Vilniaus paukštyno generalinis direktorius Darius Gudačiauskas, klausiamas apie žadamą naują rinką, tai liūdnai šypsojosi, tai puolė į neviltį, aiškindamas, kad neišsprendus vietoje susikaupusių mėsinės paukštininkystės problemų, garsios kalbos dėl eksporto į Taivaną ar Singapūrą tėra oro virpinimas. Jeigu esi silpnas namie, vargu ar būsi stiprus eksporto rinkose.

„Kol nesijaučiame apginti namie ir dėl dempinginės lenkiškos paukštienos užsidaro fabrikai, kalbos apie eksportą atrodo nerimtos – įsitikinęs paukštyno vadovas.

Panašiai nusiteikęs ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis: „Kol kas nėra jokių naujienų, nes dar neturime leidimo eksportuoti. Jeigu jis ir atsirastų, šviežios paukštienos ar kiaušinių į Taivaną neveši. Ten šalia yra valstybės, kuriose stipriai išvystyta paukštininkystė. Kažin, ar mūsų įmonėms būtų naudinga eksportuoti, nebent vežtume kitus paukštienos produktus. Pietryčių Azijoje yra populiarios, pavyzdžiui, paukščių pėdos. Taip pat galima būtų eksportuoti kiaušinių miltus, bet kol kas tokių galimybių nėra.“ Jo nuomone, paukštininkystės sektoriui labai reikia palaikymo vidaus rinkoje, nes dėl nepalankios konkurencinės aplinkos, išaugusių gamybos kaštų augintojams ir gamintojams kyla egzistencinės grėsmės.

Be leidimo nejuda

„Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa sakė, kad apie Taivano rinką nėra ką kalbėti, kai nesutvarkyti juridiniai popieriai dėl eksporto: „Kiek žinau, tokio leidimo Lietuva dar neturi, todėl mūsų įmonė kol kas nieko toje šalyje nedaro.“

Jis pripažino, kad viešos politikų ir valdininkų kalbos yra vienokios, o realybė gali būti visiškai kitokia. „Jie ragino važiuoti dirbti į Kiniją, o dabar ši rinka nepasiekiama. Taivanas – ne staiga atsiradusi nauja šalis, čia dauguma pasaulio kompanijų jau seniai pardavinėja savo produkciją“, – priminė D. Trumpa.

Rokiškėnai pieno perdirbėjai į Kiniją eksportavo laktozę, tiesa, mažą kiekį. „Didelių finansinių praradimų neturėjome, bet netekome didelių perspektyvų, nes Kinijos rinka labai potenciali“, – pastebėjo „Rokiškio sūrio“ vadovas.

Derybos užsitęsė

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atskleidė, kad į Taivaną savo produkciją eksportuoti siekia per 20 Lietuvos maisto gamintojų – daugiausia pieno, žuvų, kiaušinių produktus, jautieną ir paukštieną bei jų produktus gaminančios įmonės.

„Tarnyba jau gavo Taivano kompetentingos institucijos BAPHIQ patvirtinimą, kad Lietuvoje planuojamas 10 darbo dienų auditas, kurio metu bus tikrinamos 3 pieno, viena kiaušinių produktų ir 3 žuvininkystės produktų įmonės, nuotoliniu būdu – gamyklinis laivas. Kada galėtų įvykti auditas, kol kas nepatvirtinta. Jeigu audito rezultatai bus teigiami, kelias minėtai produkcijai į Taivano rinką bus atviras“, – informavo VMVT.

Dėl paukštienos eksporto Lietuva dar 2014 m. buvo užpildžiusi visus Taivano pateiktus klausimynus, bet procesas sustojo dėl užkrečiamųjų ligų rizikos. Dabar derybos tęsiamos.

V.Tėvelis: „.Kol kas nėra jokių naujienų, nes dar neturime leidimo eksportuoti. Jeigu jis ir atsirastų, šviežios paukštienos ar kiaušinių į Taivaną neveši. Ten šalia yra valstybės, kuriose stipriai išvystyta paukštininkystė. Kažin ar mūsų įmonėms būtų naudinga eksportuoti, nebent vežtume kitus paukštienos produktus.“

 

K.Šimas: „Išsiuntėme grūdų pavyzdžių, įmonės ieškojo kontaktų su Taivano malūnininkų asociacija, keitėmės informacija apie mūsų rinką. Po penkių mėnesių gavome atsakymą, kad lietuviški grūdai labiau panašesni į europietiškus. Sunku būtų tikėtis, kad Europoje auginami grūdai staiga taps amerikietiški.“

 

 

 

Redakcijos nuotraukos

2022.05.30

ŪP korespondentė – Vida TAVORIENĖ

Susijusios temos – skaitykite: Taivanas; Gabrielius LandsbergisKęstutis Navickasgrūdai;  grūdų supirkimas; kainos