Lietuvius baido fermų kvapai, tačiau noriai jose darbuojasi užsieniečiai

Šalies ūkininkai seniai perspėja, kad žemės ūkyje jau trūksta gerų darbuotojų, ir prašo palengvinti iš užsienio atvykstančių žmonių įdarbinimo tvarką. Tačiau valdžia tokios pozicijos neišgirsta arba ją tiesiog ignoruoja. „Ūkininko patarėjas“ domėjosi, kokie užsieniečių įdarbinimo šalies žemės ūkyje mastai, ir išsiaiškino, kad vienas didžiausių tokios praktikos trukdžių – paini ir sunkiai perprantama sistema.

Kur pažvelgsi – ten užsienietis

Tik pradėjus domėtis šia tema paaiškėjo, kad žemės ūkio darbuotojai iš užsienio – jau šalia mūsų. Ne kur nors prie Vilniaus ar Kauno, tačiau ir visai kitame Lietuvos pakraštyje ar net jos gilumoje – Žemaitijos provincijoje.

Telšių r. Kaunatavos kaimas – atoki vieta, nutolusi ne tik nuo didžiausių miestų, bet ir rajono centro – iki jo kone trys dešimtys kilometrų. Pasirodo, čia ūkininkaujantis ir sodus puoselėjantis Remigijus Gailis yra įdarbinęs ir užsienietį iš Ukrainos.

„Esame įdarbinę vieną žmogų iš Ukrainos, su kuriuo metams pasirašėme kontraktą. Jei bus poreikis, kontraktą pratęsime.Imigranto profesija yra šaltkalvio-suvirintojo, o  mums kaip tik reikėjo tokio specialisto. Jį tenkina lietuviškas atlyginimas, nes Ukrainoje, sako, uždirbtų 100–120 Eur, o ir tuos pačius ne visada gautų. Taip kad ir Lietuva jau tampa patrauklia valstybe, nes čia galima uždirbti penkis kartus daugiau – ukrainietis per mėnesį uždirba tiek, kiek savo tėvynėje gautų už pusę metų“, – pasakojo R. Gailis.

Visą straipsnį skaitykite ŪP Nr. 103, p. 1-5

Juozas SKRIPKAUSKAS

ŪP korespondentas