Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamento duomenimis, prieš 80 metų vienas pasaulio statistinis žemdirbys maitino 19 žmonių, dabar – 155. Iš ūkininkų visi reikalauja sveiko, skanaus, nebrangaus maisto, bet kai Lietuvos finansų ministerijai pritrūksta biudžeto įplaukų, pirmiausia mokesčių lengvatos atimamos iš žemdirbių. Ar Lietuvos valdžia, kasmet mažindama nacionalines lėšas žemės ūkiui, nekerta šakos, ant kurios laikosi valstybė?
Valstybės biudžeto projekte 2020 metais agrarinėms reikmėms numatoma skirti 5,8 mln. eurų (0,6 proc.) mažiau negu 2019-aisiais, o Lietuvos žemdirbiai tik maitinami pažadais, kad iki 2027 m. pagaliau gaus išsvajotas bent Europos Sąjungos (ES) vidurkį siekiančias tiesiogines išmokas. Lietuvos žemės ūkis 2020 metais turės išgyventi iš 977,9 mln. eurų (iš ES biudžeto gaus apie 800 mln. Eur, iš Lietuvos Vyriausybės – tik 124 mln. Eur plius bendrojo finansavimo lėšos).
Neskatina gaminti
„Iš tiesų žemės ūkiui bus nurėžta ne 1 proc., bet gerokai daugiau lėšų. Reikia priskaičiuoti ir naujus numatomus mokesčius (aplinką teršiančių automobilių, galbūt ir traktorių), planuojamus padidinti žemės ūkiui skirtų žymėtųjų degalų akcizus.
Kas atsitiko Lietuvai? Svaigome, kad mūsų žemės ūkis pirmauja Baltijos šalyse, o dabar kone sugrįžo tie laikai, kai lietuvių kaimiečiai bernavo turtingiems, daug geros žemės ūkio technikos prisipirkusiems latvių ūkininkams. Lietuva virto žaliavų, visų pirma grūdų, eksporto rekordininke. Nėra kuo didžiuotis, nes lengvi pinigai už pigiai užsieniui atiduotas žaliavas neskatina Lietuvos žemdirbių gaminti didesnės pridėtinės vertės produktų, kurių pageidauja rinka – slėgti sūrių, kimšti dešrų, kepti duonos“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis.
Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 117, p. 1-3
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS ŪP korespondentas