Malkų kainos jau vejasi dujas

Rita KRUŠINSKAITĖ

Valstybinių miškų urėdijai (VMU) patvirtinus beveik du kartus didesnes šių metų antro pusmečio malkinės medienos kainas, tapo aišku, kad pigių būsto šildymo galimybių jau nebeliko. Ir dėl to kaltas ne tik pasaulinis energetikos, degalų ir kuro sunkmetis.

Nepasisekė Radviliškio regionui

„Beveik dvigubai pakilusią malkų kainą lėmė stipriai padidėjusi medienos paklausa ir brangstantys kiti energiniai ištekliai“, – tvirtina VMU Komunikacijos skyriaus vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė.

Dabar I kaitrumo kategorijos malkų kubinio metro kaina nuo 51 Eur šoktelėjo iki 91 Eur be PVM, II kaitrumo kategorijos malkų – nuo 42 iki 73 Eur, III – nuo 38 iki 74 Eur. Be to, kiekvienas VMU regioninis padalinys, kurių yra 26,  nusistatęs mažmenines medienos kainas gyventojams. Peržvelgus jas paaiškėjo, kad bene labiausiai nepasisekė Radviliškio regioninio padalinio teritorijoje gyvenantiems privačių namų savininkams, ketinantiems žiemą šildytis malkomis. Čia už I kaitrumo kategorijos malkų kubinį metrą teks pakloti 90–115 Eur (priklausomai nuo malkų rūšies) be PVM. O Švenčionėlių regioniniame padalinyje malkinės medienos kainos nesikandžioja. I kaitrumos kategorijos malkų kubinis metras kainuoja 56 Eur be PVM.

Smarkiai padidėjo paklausa

„Kainas mes nustatome pagal įvykusius pusmetinius aukcionus. Klientui pasiūlius kainą, negalime pasiūlyti mažesnių kainų, tik didesnes. Mes jų labai ir nedidinome. Žemas kainas lėmė ir tai, kad čia periferija, arti nėra didelių šildymo degalinių, medienos perdirbimo fabrikų“, – aiškina Švenčionėlių padalinio medienos ruošos ir prekybos vadovas Linas Navikas.

Anot jo, prieš kelerius metus malkinę medieną parduodavo po 13–14 Eur/kub. m, kaina beveik nepadengdavo gamybos kaštų. Dabar malkinės medienos paklausa didesnė už rąstų. Net ir popiermedis tapo paklausus, jo paklausos anksčiau beveik nebuvo.

S. Trinkūnaitės-Rimkienės teigimu, pavieniai gyventojai iš VMU medienos gali įsigyti trimis būdais – pirkdami jau paruoštą medieną (iki 25 kub. m vienam pirkėjui per pusę metų), pirkdami iš nenukirsto miško (pasiruošti medieną patiems) arba įsigydami iš kirtaviečių likusias medienos ruošos liekanas. Perkant medieną asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu, taikomas tik 9 proc. PVM tarifas.

Užsakymų nestokoja

Malkų rąsteliais, trinkelėmis-kaladėlėmis ir skaldytomis malkomis prekiaujanti, Kretingos r. Kūlupėnų kaime įsikūrusi UAB „Jono malkos“, kaip ir kitos malkomis prekiaujančios įmonės, užsakymų nestokoja. Bene pigiausiai kainuoja 3 m ilgio rąsteliai, kuriuos pačiam dar reikia supjauti ir sukapoti. Ąžuolinių ir beržinių rąstelių 1 erdmetrio (erdm.) kaina su pristatymu be PVM – 70 Eur, toks pat juodalksnio ir uosio kiekis kainuoja 65 Eur. Brangiausios uosinės trinkelės-kaladėlės ir skaldytos malkos – sudėliotų 1 erdvinis kub. m, užsakant 15 erdv. kubų, su pristatymu be PVM kainuoja 105 Eur.

„Žmonės dažniausiai renkasi kapotas malkas, kad būtų pigiau, nes pirkti rąstelius ir iš jų gaminti malkas samdant žmones, atsieina brangiau“, – sako bendrovės direktorius Jonas Viltrakis. Jis teigė pastebėjęs, kad malkų pirkimo aktyvumas padidėja pasirodžius pranešimams apie jų pabrangimą, tačiau labai didelio skirtumo tarp pirkimų šiais ir praėjusiais metais nėra. Didelę dalį malkų bendrovė parduoda užsienyje, jas noriai perka Didžiosios Britanijos, Danijos, Vokietijos gyventojai. Pernai labiau pirko britai, šiemet – ES šalių pirkėjai. „Užsieniečiai, kaip ir lietuviai, labai nori ąžuolinių, uosinių malkų, tačiau pačios populiariausios yra beržinės“, – perkamiausias malkas vardija J. Viltrakis.

Nutrūko tiekimas iš užsienio

Seimo nario Kęstučio Mažeikos nuomone, taip pabrangus malkoms, šildymo sezonas bus labai skausmingas tiek besišildysiantiems privačiuose namuose, tiek daugiabučiuose, kur yra centralizuotas šildymas. „Bene svarbiausia priežastis, išauginusi kainas, – nutrūkęs medienos tiekimas iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, tai lėmė žaliavos trūkumą pramonėje, sunaudojančioje didelį jos kiekį. Latvijos, Lenkijos, net ir Vokietijos verslininkai iš Lietuvos perka ir veža būtent malkinę medieną, biokurą, ir didina kainas taip, kad malkos mūsų gyventojams tampa neįperkamos. Mano žiniomis, Lenkija už skiedrų, susmulkintos medienos kubinį metrą siūlo 120 Eur“, – pasipiktinimo neslepia  K. Mažeika.

Reikia įstatymų pakeitimų

Pasak Seimo nario, nėra jokio saugiklio, apribojančio medienos eksportą, kad pirmiausia būtų aprūpinta vietinė pramonė, nors politikai, priimantys sprendimus, jau dveji metai žinojo šią situaciją.

„Buvo žadėti tam tikri projektai, įstatymų pakeitimai, bet kol kas nieko nėra ir turbūt tai yra pasekmė to, ką dabar turime. Jei žaliasis kursas dabar nėra prioritetas, o svarbiausia yra mazutu šildyti miestus, tai tada gal ir kitur reikia šiek tiek atlaisvinti ribojimus, kad Lietuvos gyventojai galėtų šildytis atsinaujinančiais ištekliais – malkomis ar biokuru. Padėkime žmonėms įsigyti malkų pigiau. VMU į valstybės biudžetą moką 50 mln. Eur ir didesnius pelno mokesčius, tai gal iš to pelno galima padėti gyventojams,  o ne eksportuoti medienos žaliavą,  vėliau gautus pinigus naudoti pašalpoms mokėti“, – mano Seimo narys.

KOMENTARAS

Daugybė biurokratinių trikdžių

Algis GAIŽUTIS

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas

Privačių miškų savininkai tikrai galėtų  prisidėti prie gyventojų aprūpinimo malkomis, jei būtų mažiau biurokratinių trikdžių, perteklinės kontrolės. Privačių miškų savininkams priklauso beveik pusę šalies miškų. Tik reikėtų, kad ir valdžia sakytų:  eikite ir ruoškitės, nes žiema bus sunki. Mes turėtume pasirūpinti savais ištekliais, o ne gyventi žaliomis fantazijomis. Privatūs miškai – tai šaltinis, iš kurio būtų galima pasigaminti medienos, o padidėjus pasiūlai, sumažėtų ir kainos.

Šiuo metu labai sudėtingas leidimų išdavimo procesas. Aplinkos ministerija  žada supaprastinti tvarką, tačiau, kaip matyti iš projektų, išlieka daugybė biurokratinių reikalavimų.  Lietuvoje miškų savininkams taikomas ekonominės sankcijos už ūkinę veiklą miškuose. 2015 m. pradėjo galioti 5 proc. mokestis nuo galutinės pardavimo kainos (parduodant biokurą, šis mokestis neskaičiuojamas). Tai keistas, miškų savininkų nemotyvuojantis dalykas. Iš valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės pareigūnai perkelti į Aplinkos apsaugos departamentą. Dabar jie laksto paskui miške dirbančius žmones ir išrašinėja baudas už išvažinėtas vėžes, atseit sugadintą miško paklotę, nors ta plyna kirtavietė bus ariama  vagomis ir sodinami medeliai.  Gresiančios tūkstantinės baudos atgraso nuo darbo miške. Miškuose nėra kam dirbti, nes tai sunkus darbas,  privatininkams trūksta technikos. Labai daug aplinkosauginių apribojimų. Yra ir daugiau problemų, pavyzdžiui, jei per nuosavą mišką eina numeriu pažymėtas kelias, reikia susimokėti kelininkams už galimybę sandėliuoti šalikelėje savo žemėje medieną po 7 Eur už dieną. Reikia atskiro leidimo pakrovimui. Visa tai, be abejo, didina tiek malkų, tiek ir biokuro kainas.

Redakcijos ir UAB „Jono malkos“ nuotraukos